Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija

Straipsniai spaudoje

   

***********************************************

I karsta – mirties paženklintu, tačiau nesudarkytu veidu

ATSISVEIKINIMAS. Vis daugiau zmoniu Lietuvoje is anksto pradeda rengtis paskutinei savo gyvenimo kelionei

Lilija VALATKIENE
LR korespondente

2009-10-31

Savo laidotuvems galite parasyti scenariju, uzsakyti muzika, drabuziu, geliu, paprasyti artimuju, kad jums po pagalve padetu megstama knyga, akinius ar vyno buteli. Galite net nurodyti zmones, kurie neturi teises prisiartinti prie jusu karsto.

Pomirtiniai norai pildosi tik tuomet, jeigu gyvi budami spejote juos irasyti testamente.

Taciau yra dalyku, kurie nepaklusta jokiems testamentams, ju atlikti negali niekas, isskyrus tanatopraktika.

Darbo patirtis – 17 metu

Tanatopraktikas (graikiskai „thanatos“ – mirtis, „praktikos“ – veiklus) – viena naujausiu profesiju Lietuvoje.

Sielvartaujancios seimos patiki tanatopraktikui viska, kas lieka is brangaus ir mylimo zmogaus. Tai, ka daro tanatopraktikai, atlieka tik saujele zmoniu visame pasaulyje.

Danas Jankauskas – bene vienintelis specialistas Lietuvoje, galintis kvalifikuotai atlikti sia paslauga.

Diena is dienos jau septyniolika metu vilnietis D.Jankauskas paskutinis prisiliecia prie mirusiuju, grazina jiems pirmini oruma, suteikia ramybes busena veido bruozams, o del netekties sielvartaujantiems gyviesiems padeda susitaikyti su realybe.

„Norint tapti specialistu, reikia mokytis sio amato.

Taciau Lietuvoje manoma, kad dirbti toki darba gali bet kas.

Is tiesu dirba kas kaip ismano, kur nori ir kaip nori.

Kuna i paskutine kelione rengia namuose, tvarte, miske ant kelmo salina vidaus organus, balzamuoja kaip ismano“, – piktinosi D.Jankauskas.

Palengvina netekties nasta

Butent tanatopraktikas uzgriuvus netekciai turi palengvinti nasta.

Sakoma, kad mirusiuju akys turi buti svelniai uzmerktos, kad gyvieji galetu svelniai pazvelgti i velioni.

„Skaudziausia ir moraliskai sunkiausia man buvo i paskutine kelione ruosti Almos Bruzaites nuzudytus vaikus.

Sito darbo niekada nepamirsiu“, – tarstelejo D.Jankauskas.

Poziuris pradeda keistis

„Civilizuotos naujoves labai sunkiai skinasi kelia ne tik Lietuvoje. Iki pat nepriklausomybes vyraves poziuris „vis tiek kunas eina i zeme“ tik dabar po truputi ima keistis.

Ne paslaptis, kad sioje srityje dirbo alkoholiu piktnaudziaujantys ir visokiu kitokiu silpnybiu turintys zmones“, – sake D.Jankauskas.

Jis isitikines, kad toki darba privalo dirbti tik tie, kurie yra moraliskai stiprus, turintys tam tikru vertybiu, gerbiantys zmones, patiriancius netekties skausma, ir pagarbiai besielgiantys su vestanciu kunu.

Begant laikui keitesi tradicijos ir paprociai, bet pagrindiniai principai isliko – mes neismetame zmogaus palaiku lyg jie butu atliekos, o pagarbiai atsisveikiname su mirusiuoju.

Vaikysteje patyre stresa

„Daugelyje Europos saliu musu profesija vadinama tanatoestetika. Mes negalime sumazinti sielvarto.

Taciau kunas neturi sukelti aplinkiniams streso. Viskas turi atrodyti estetiskai, kad kuno vaizdai, kvapai, nenaturali poza karste nekeltu papildomo soko artimiesiems“, – aiskino specialistas.

Vaikysteje jis pats patyre stresa – atvirame karste tris dienas laikyta senelio kuna mociute atsisveikinant liepe pabuciuoti.

Kunas buvo stipriai pakites. „Naturalu, kad po tokiu veiksmu zmones pradeda bijoti mirusiuju“, – prisimine D.Jankauskas.

Kurybinis mastymas – butinas

Norint kelioms dienoms prislopinti, uztusuoti kuno irimo procesa, reikia ji apdoroti cheminemis ir kosmetinemis priemonemis.

„Kai sakau, kad si darba dirbantis zmogus turi tureti kurybini mastyma, daugelis juokiasi. Juk kiekvienas kunas yra individualus, nepaisant to, kad po mirties visi vadinami palaikais.

Mirtis skirtingai pakeicia isvaizda, todel skirtingai reikia sutvarkyti kiekviena kuna, atsizvelgiant i tai, nuo ko zmogus mire, – nuo ligos, senatves ar per katastrofa.

Kaip gydytojas kiekvienu atveju individualiai renkasi gydymo taktika, taip ir as individualiai rengiu i paskutine kelione mirusiojo kuna“, – aiskino D.Jankauskas.

Mirties zymes – skirtingos

Liga, vaistai, kuriais buvo gydoma, skirtingai paveikia zmogu. Vienu kunas sparciau tinsta, yra, kitu sauseja, keicia spalva.

Tanatopraktikas analizuoja kiekviena atveji. Todel toki darba dirbanciam zmogui reikia specialiu ziniu.

Lietuvoje ju suteikti niekas negali.

„Kai pries septyniolika metu pradejau ruosti mirusiuju kunus, specialaus issilavinimo is manes niekas nereikalavo.

Teismo ekspertas parode, kaip tai daroma, o po metu jau dirbau savarankiskai.

I zmoniu palaiku laidojimo istatyma turi buti itrauktas punktas apie specialu issilavinima“, – tikino Vilniaus laidojimo rumu direktoriaus pavaduotojas tanatopraktikai D.Jankauskas.

Pries kuri laika jis, pirmasis lietuvis, isvyko mokytis i specialius Europos balzamavimo asociacijos surengtus kursus Airijoje.

D.Jankausko deka siandien rupintis zmogaus palaikais musu tevynainius moko ir nuolat konsultuoja is Vokietijos atvyke specialistai.

Ir grimuoja, ir masazuoja

Kas daroma kunui, kad jis atrodytu estetiskai?

Apziurejus mirusio zmogaus kuna, patikrinus dokumentus, kuriuose uzfiksuota diagnoze ir mirties priezastis, perskaicius pateiktus artimuju prasymus, kunas ruosiamas paskutinei kelionei.

Jis nuprausiamas, nuskutamas, dezinfekuojamas, i ji suleidziama konservuojancio preparato. Po to issiurbiami skysciai is skrandzio ir zarnyno, kad jie veliau nesiverztu per kuno ertmes.

Po avariju, stipriu suzalojimu tvirtinami pazeisti kaulai, atkuriami pakite veido bruozai.

„Kunas tepamas specialiu masaziniu balzamu, kuris laikinai pristabdo irimo procesa.

Kunas masazuojamas tam, kad skysciai po audinius pasiskirstytu tolygiai“, – paaiskino D.Jankauskas.

Tanatopraktikas pabreze, kad ruosiant saliu vadovu, itin svarbiu asmenu, su kuriais atsisveikinimas trunka ilgiau, palaikus naudojamas ilgalaikis balzamavimas.

Tuomet i kraujagysles suleidziama specialaus preparato.

Veidas ir rankos – labiausiai matomos, todel sioms kuno dalims specialistas skiria daugiau demesio.

Kad veidas kuo ilgiau isliktu naturalus, balzamuojamojo preparato leidziama i miego arterija, kuo arciau veido. Jam suteikiamas naturalus atspalvis.

Tad pora dienu veidas atrodo lyg ramiai miegancio zmogaus. Jeigu yra pazeidimu ar melyniu, veidas grimuojamas.

„Specialu grima gamina JAV kosmetikos imone „Graftobian“.

Taciau kartais naudojama ir kai kuriu garsiu bendroviu iprasta teatrine arba grozio kosmetika. Pasaulio tanatopraktikai savo darbe labiausiai vertina „Art Deco“ kosmetika“, – aiskino D.Jankauskas.

Moterims – daugiau grozio

Kai artimieji papraso mirusiai moteriai paryskinti akis, lupas, tanatopraktikas naudoja specialiai mirusiesiems skirta kosmetika, mat iprasta kosmetika ant mirusiojo veido greitai dziusta.

Rankoms naudojamas specialus grimas. Pasitaiko atveju, kai moteriai prasoma nulakuoti nagus ar meniskai juos ispiesti. Tuomet tenka kviestis specialiste is grozio salono.

Specialisto reikia ir tuomet, kai artimieji pageidauja sukuosenos.

Taciau kirpejams, nesusidurusiems su mirusio zmogaus plaukais, ne visuomet pavyksta juos sutvarkyti, nes jie tampa visiskai nepaklusnus.

Laidojimo verslas pleciasi

Vitalijus Gasperovicius

Lietuvos ritualiniu paslaugu asociacijos prezidentas

„Mirtis nepavaldi krizei. Sunkmeciu Lietuvoje padaugejo imoniu, teikianciu laidojimo paslaugas.

Kai kurie verslininkai persikvalifikavo: anksciau prekiaudavo saldainiais, o dabar – karstais.

Gerai, kad reikalaujama licencijos, antraip visi pavirstu frankais krukais.

Sis verslas susijes su jausmais, todel is jo negalima daryti sou.

Norint palaidoti zmogu, reikia gauti leidima ir sudaryti trisale uzsakovo, laidojimo istaigos ir uzsakovo patiketo asmens sutarti.

Testamento valios vykdymu rupinasi trecioji salis, tie zmones, kurie yra atsakingi uz laidotuves. Laidojimo imones parduoda tik paslaugas.

Neretai uz valios vykdyma buna atsakingi draugai, nes susijaudine artimieji paprastai daug ka pamirsta.

Nupirkus avalyne, drabuzius ir pasarvojus zmogu, neretai paaiskeja, kad jis pats buvo pasiruoses ikapes. Tuomet daiktai sudedami i jo karsta.

Seni zmones i laidojimo rumu parduotuve ateina daugybe kartu. Dairosi sukneles, kostiumu, batu, issirenka karsta.

Viena moteris penkerius metus parduotuveje perka vis nauja suknele, nes pries tai isigytoji jai pasirodo nebemadinga. Atgal rubu parduotuve nepriima. Nezinau, kur moteriske deda tas sukneles. Gal i pokylius eina jomis pasipuosusi? Aciu Dievui, kad gyvena.

Daznai mirusiajam i karsta idedama jo knygu, ziedu, grandineliu, papuosalu, akiniai, vienas kitas papraso ideti degtines ar vyno buteli. Pastaruoju metu vis reciau laidojami brangus papuosalai, nes zmones bijo kapu plesiku.

Senoveje salia seimininko kapo atguldavo jo tarnai, arkliai, kiti naminiai gyvunai. Buvo laikai, kai zmones prasydavo tame paciame kape palaidoti ju suni ar kate.

Dabar draudziama kartu su zmonemis laidoti gyvunus. Jiems skirtos kitos kapines.“

Siulomas didelis pasirinkimas

* Ilgiausiai zmones renkasi karsta. Ju kaina – 600- 13 000 Lt. Laidojimo paslaugu parduotuveje galima isigyti ivairiu spalvu karstu. Populiariausia yra rudens spalvu palete: kastonu, smelio ir sviesiai ruda. Balti karstai paprastai perkami mirusiems vaikams ir paaugliams.

* Lietuvoje karstai gaminami is medzio. Importiniai ekologiski is kartono pagaminti karstai atsieitu brangiau nei vietiniai mediniai.

* Lietuvoje nera krematoriumo. Jeigu apsisprendziama kuna kremuoti, jis vezamas i Ryga. Mires zmogus kremuojamas su karstu ir rubais. Pelenai supilami i urna (nuotr.), kuria artimieji is anksto nusiperka parduotuveje. Ju kaina – 450-550 litu.

* Laidojimo reikmenu parduotuvese drabuziu kainos perpus mazesnes nei iprastose. Sukneles kainuoja – 100-300 Lt, vyriski kostiumai – 180-330 Lt, batai – 60-89 Lt.

* Sie drabuziai iprasto dizaino, tradiciniu audiniu, tik susiuti vienguba siule, vyriski svarkai – be kiseniu. Popieriniais kostiumais Lietuvoje neprekiaujama.

* Specialius drabuzius laidotuvems siuva privacios Lietuvos imones, o avalyne vezama is Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Vokietijos ir Kinijos.

* Yra zmoniu, kuriems netinka tokie rubai. Kai kas velioni aprengia „Christian Dior“, „Gucci“, „Chanel“ ir kitu garsiu mados namu sukurtais drabuziais.

* Sarvojimo salese leidziama fonine gedulinga muzika. Pageidaujant ji gali buti atliekama smuiku arba elektriniais vargonais.

* Laidojimo paslaugas teikiancios imones negali leisti rokenrolo ar dziazo, net bardu atliekamu dainu, nors tai ir butu irasyta testamente. Mat muzika girdima ir kitose salese. Ji gali sutrikdyti kitus gedinciuosius.

* Vilniaus laidojimo rumai saugo per keturiasdesimt sutarciu, kuriose isreiksti valios testamentai. Viename – itin issamus scenarijus. Jame nurodyta ne tik karsto forma, drabuziu spalva ir geliu kvapai, bet ir pateiktas laidotuvese nepageidaujamu zmoniu sarasas.

* Tokia sutarti zmogus gali pakeisti, papildyti arba bet kada atsisakyti savo pirminio sumanymo ir atgauti jam igyvendinti skirtus pinigus.

*********************************************************************

Sis puslapis atspausdintas is DELFI interneto vartu.
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=24397091

Netekties skausma didina suvarzymai

Kazys Kazakevicius, „Lietuvos zinios“
2009 spalio men. 6 d. 07:42
Antanas Matulas
Antanas Matulas
© DELFI (D.Sinkeviciaus nuotr.)
Kai kurie salies miesteliai jau liko be sarvojimo saliu, nes beveik trecdalis ritualines paslaugas teikusiu imoniu uzdarytos del liepa isigaliojusiu grieztu suvarzymu. Miesteliu zmones skundziasi savo artimuju laidotuvems turintys skirti daugiau lesu nei iki siol. Politikai aiskina, kad taip einama i Europa.

Daugeliui musu nesunku apsispresti, kur sarvoti mirusi artima zmogu. Taciau Zmoniu palaiku laidojimo istatymo naujosios nuostatos, isigaliojusios dar liepa, si pasirinkima itin komplikavo. Jos leme, kad ypac mazuose miesteliuose zmones jau prarado ar netrukus praras galimybe gauti visas ritualines paslaugas. Akivaizdu, kad sunkmeciu jiems teks uz jas moketi brangiau ir ieskoti pagalbos toli nuo namu.

Verciasi kaip kas ismano

I mineto istatymo girnas, be kitu mazu miesteliu, pateko daugiau kaip 2 tukst. gyventoju turintis Kudirkos Naumiestis. Jis neseniai liko be vieninteles cia buvusios sarvojimo sales, kuri priklause seniunijai. Pasak seniuno Alfredo Puidos, jie buvo priversti uzdaryti beveik tris desimtmecius veikusia vienintele mieste sarvojimo sale. Si sale buvo irengta daugiabutyje. Pagal naujasias istatymo nuostatas tai yra neleistina. "Niekur kitur atidaryti sarvojimo sales negalime - nera patalpu", - aiskino seniunas.

Tad dabar sio miestelio gyventojai verciasi kaip kas ismano - vieni mirusiuosius sarvoja namie, kiti - kulturos namuose. Taciau siuos statybininkai netrukus prades remontuoti.

"Jau visa menesi sukame galvas, kur surasti mirusiesiems sarvoti tinkamas patalpas. Nei savivaldybe, nei seniunija ar bendruomene tinkamu neturi", - guodesi A.Puida.

Reikalavimai - visiems vienodi

Mineto istatymo reikalavimai itin griezti - sarvojimo sales gali buti irengiamos ne arciau kaip 50 metru nuo gyvenamuju namu, patalpose privalo buti irengta oro kondicionavimo sistema, pagalbines patalpos mirusiojo artimiesiems. Nemazi reikalavimai keliami ir mirusiu zmoniu vezimu, ju palaiku tvarkymu uzsiimancioms bendrovems.

Visos jos nuo liepos menesio privalo tureti visuomenes sveikatos prieziuros istaigu isduodamus leidimus - higienos pasus ir Aplinkos ministerijos isduotas licencijas. Higienos pasus is 190 Lietuvoje veikusiu ritualiniu paslaugu firmu turi apie 120, licencijas siuo metu gavusios tik 25.

Siu dokumentu nereikia tik parapiju ir kaimu bendruomeniu sarvojimo salems, kur sarvojami mire tu bendruomeniu nariai. Savivaldybems ar seniunijoms, taip pat privacioms bendrovems priklausancios sales privalo tureti ir higienos pasus, ir licencijas. Duobkasiai ar kiti smulkus paslaugu teikejai jau nebegali dirbti pagal verslo liudijimus.

Izvelgia rinkos monopolizavima

LZ kalbinta Pabaltijo laidojimo paslaugu teikeju sajungos prezidente Grazina Tumosiene teige mananti, kad minetais sugrieztinimais siekta ne gerinti paslaugu kokybe, o monopolizuoti rinka. "Tai dabar ir vyksta. Mazos imones ar pavieniai asmenys, pirke verslo liudijimus, nyksta. Be sarvojimo saliu ir kitu paslaugu lieka ne tik Kudirkos Naumiestis, bet ir kiti miesteliai", - pazymejo ji.

G.Tumosienes nuomone, kai kas yra suinteresuotas suzlugdyti smulkias imones, kad sios netrukdytu kitoms atsiriekti kuo didesnes siu paslaugu rinkos dalies. Visu pirma - didesniuose salies miestuose.

Mazesniuose mietuose ir miesteliuose ritualiniu paslaugu gali apskritai nebelikti, nes ne visos smulkios firmos sugeba isigyti brangia patalpu kondicionavimo sistema, vykdyti kitas sugrieztintas sanitarines ir higienos normas. Todel is beveik 200 ritualines paslaugas teikusiu Lietuvos imoniu netrukus gali likti tik 100 ar dar maziau.

Siekia europiniu standartu

Galimybes, kad monopolizuojama ritualiniu paslaugu rinka, neatmete ir Seimo Sveikatos reikalu komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Taciau, anot jo, "nieko nedaryti jau nebuvo galima".

"Musu komitetas sulauke daugybes skundu, kad ritualiniu paslaugu verslas buvo visiskai nekontroliuojamas. Laidojimo paslaugu imone isikurdavo vagonelyje, zmoniu palaikai budavo pervezami krovininiais automobiliais. Vadinamoji prekyba kunais, nekorektiskas elgesys su mirusiuoju ir jo artimaisiais jau buvo tape iprastu reiskiniu. Todel ilgiau to toleruoti negalejome", - LZ aiskino A.Matulas.

Jis tikino, kad grieztinant reikalavimus ritualiniu paslaugu versla siekiama "pakelti" iki tokio lygio, koks yra daugelyje Europos Sajungos saliu.

Taciau A.Matulas uzsimine, kad istatymai dar gali buti taisomi. "Yra daug religiniu ir kaimo bendruomeniu ar net privaciu asmenu, kurie reikalui esant nuomoja sale numireliui sarvoti, turi katafalka ir veza mirusiuosius, kasa duobes. Tad situos dalykus gal reiketu nors kiek liberalizuoti", - svarste Seimo komiteto pirmininkas.

*********************************************************************

Sis puslapis atspausdintas is DELFI interneto vartu.
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=24315287

Morgams – valdzios zabangai

Daiva Savickiene, „Panevezio balsas“
2009 spalio men. 1 d. 00:10
Kai kuriu salies miestu problema, kai savaitgali ar svenciu dienomis mirus artimam zmogui giminaiciai priversti belstis i uzrakintas morgo duris, Paneveziui neaktuali. Musu mieste daugiau bedu turi patys teismo medicinos ekspertai.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto direktoriaus pavaduotojas ekspertizems dr. Romas Raudys sako, kad naktimis budinciu sanitaru instituto skyriuje Panevezyje atsisakyta dar vasara. Panasiai pasielgta ir kituose miestuose. Taciau, jo tikinimu, del to nakties metu imones, gabenancios mirusiuosius, jokiu problemu neturi – jiems tiesiog duoti morgu raktai. „Mirusysis nepaliekamas gatveje“, – patikino R.Raudys.

Kad Panevezyje mirusiuju artimiesiems netenka sukti galvos, kur, pasibaigus darbo valandoms, gabenti velioni, patvirtino ir Panevezio laidojimo paslaugas teikianciu imoniu atstovai.

Ritualines paslaugas teikiancios bendroves „Grauduva“ inzinierius Stasys Paipolas sake, kad kol kas del to niekam nera kile problemu. Jo teigimu, bendrove turi savo saldytuvus ir mirusysis juose gali buti laikomas kiek reikia.

Bendroves „Ramybes takas“ direktore Silvija Talackiene taip pat tvirtino, kad del naujos morgu darbo tvarkos problemu nekyla: imone licencijuota, turi dvylika savo saldytuvu, tad mirusiuosius gali priimti ir nakti, ir savaitgali. Sia paslauga, pasak direktores, gana daznai naudojamasi, zmones atvaziuoja net is Radviliskio, Pasvalio. Velionis kartais paliekamas net ilgesniam laikui – pavyzdziui, kol is uzsienio gris seimos narys.

Jei reikia ekspertizes, sako S.Talackiene, susiskambinama su ekspertais ir mirusysis nuvezamas ten darbo valandomis. „Zmoniu nevarginame – jiems tik reikia pasakyti, ko ir kaip nori“, – tikino ji, taciau pasakyti, kiek tiksliai tokios paslaugos kainuoja, negalejo – esa kainas lemia daug skirtingu veiksniu.
Ritualiniu paslaugu imones vadoves isitikinimu, geriau, kai galima naudotis naujais imones saldytuvais. Teismo medicinos instituto Panevezio skyriuje, jos teigimu, vis dar stovi seni saldytuvai.

S.Talackiene teige neisivaizduojanti, kaip kituose miestuose morgai duoda raktus mirusiuosius vezanciu imoniu darbuotojams – verslininkes manymu, tokiu atveju niekas neatsako uz tai, kad naktimis po patalpas vaiksto kiti. Del to, spejo S.Talackiene, isskirtiniais atvejais net gali kilti problemu – pavyzdziui, advokatai gali uzgincyti ikalcius.

Dirbs ir uzdirbs maziau

Beje, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto direktoriaus pavaduotojui ekspertizems dr. Romui Raudziui didesni nerima kelia ne morgu sanitaru etatu mazinimas, o nuo siandien, spalio 1-osios, isigaliojes Vyriausybes nutarimas suvienodinti visu gydytoju – tarp ju ir dirbanciu institute – darbo laika iki 38 valandu per savaite.

Pasak R.Raudzio, pagrindinis bazinis instituto darbuotoju atlyginimas nera didelis, tad kai kurie prisidurdavo dirbdami daugiau. Dabar, jo teigimu, apie pusantro etato nebebus galima ne pasvajoti.
„Jei anksciau gydytojai turedami 1,5 etato kruvi dirbdavo nuo 8 iki 17 valandos, dabar to nebebus. Dabar dirbs nuo 8 iki 16 valandos vienu etatu ir realiai viena valanda sutrumpes darbo laikas“, – aiskino jis.

Tad ne tik sumazes atlyginimai, bet per ta laika bus padaroma ir maziau darbu.

„Ramybes tako“ direktore S.Talackiene pasakojo, kad kartais per nakti atvezami ir 3–5 mirusieji, tad jei suletes ekspertu darbas, nieko gero nebus.

„Lapkricio-gruodzio menesiais ir taip buna dienu, kai nespejama, ir artimiesiems reikia laukti po dvi paras, kol bus padaryta ekspertize, o jei uzsites, bus dar blogiau“, – spejo ji.

Pranasauja eiles

Teismo medicinos institute dirbantys gydytojai ne tik atlieka skrodimus, bet ir dirba su gyvais zmonemis – atlieka ivairias ekspertizes. R.Raudys neatmete galimybes, jog netrukus susidarys ir eiles.
Specialisto teigimu, ekspertiziu skaicius tiesiogiai susijes su nusikalstamumo augimo tendencijomis, o jos siuo metu nera dziuginancios. Daugejant nusikaltimu pries asmeni, dideja ir ekspertu darbo kruvis: teisesaugininkai, pasak R.Raudzio, ne vienos tokios bylos nenagrineja be ekspertu isvadu. Tad direktoriaus pavaduotojas ekspertizems neatmete galimybes, jog del veluojanciu ekspertiziu prades strigti ikiteisminis tyrimas ir zmonems bus dar blogiau – kartu suletes ir teisesaugos instituciju darbas.
„Uzsikurs“ visas mechanizmas“, – nuogastavo jis.

Panevezio apygardos prokuraturos Pirmojo labai sunkiu nusikaltimu tyrimo ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiskis sake dar neturintis informacijos apie teismo medicinos gydytoju darbo laiko pokycius. Vis delto, jo manymu, butu logiska, kad susikloscius tokiai situacijai uzsitestu isvadu pateikimas. Kartu ilgetu ir ikiteisminio tyrimo trukme – tuo labiau kad sis procesas ir taip nera itin spartus. Vyriausiojo prokuroro teigimu, tai itin aktualu tiriant nuzudymus, kai, sulaikius itariamaji, norima kuo greiciau istirti ikalcius. Jau neminint atveju, kai butinas skrodimas, o artimieji nori greiciau palaidoti velioni.

Uz ta pati atlyginima

Panevezio apskrities ligonines Patologijos skyriaus vedejas Dalius Baltusnikas neslepia: darbo laiko pakeitimas nera gerai – teks dirbti daugiau uz ta pati atlyginima. Del skrodimu, kuriu per metus atliekama tik apie 80–100, eksperto nuomone, bus maziausiai bedu.

O stai gyvu zmoniu tyrimai gali pradeti veluoti – juk zmoniu liks tiek pat, o darbo kruvis isaugs. Patologijos skyriuje per metus pacientams padaroma apie 20 tukstanciu tyrimu (skaicius priklauso nuo sezono, dienos, kiek tyrimu atsiuncia kitos apskrities gydymo istaigos ir pan.).

Taciau D.Baltusnikas vis delto vylesi, kad sveikatos apsaugos ministras „susiprotes“, kad toks sprendimas nera iseitis, ir atsauks nutarima.

„Dabar krize, reikia spaustis, ieskoti rezervu, bet gal ne tokiu drastisku budu“, – mano D.Baltusnikas.

Medikai – pries

Pagal Vyriausybes nutarima del gydytoju darbo laiko suvienodinimo, visi gydytojai tures dirbti po 38 val. per savaite, neatsizvelgdami i darbo kruvi, pavojaus ar rizikos laipsni. Pasak Lietuvos gydytoju sajungos, mazdaug 30 proc. sveikatos prieziuros specialistu tures dirbti ilgiau. Del pailgejusio darbo laiko labiausiai nukentes teismo medicinos ekspertai ir radiologai, odontologai ir polikliniku konsultantai, kiti gydytojai.

Lietuvos gydytoju sajunga kreipesi i Seimo frakcijas, prasydama paramos atkuriant, pasak ju, teisinga mediku darbo reglamentavima. Gydytojai praso inicijuoti kreipimasi i Konstitucini Teisma, kad si institucija isaiskintu, ar medicinos darbuotoju darbo laika ir atostogu trukme suvienodine Vyriausybes nutarimai nepriestarauja pagrindiniam salies istatymui – Konstitucijai. Iki tol medikams nepavyko valdzios institucijoms paaiskinti, kaip sie nutarimai paveiks gydymo istaigu darba ir kaip del ju nukentes pacientai. Vis delto sajunga sutinka, kad reikia suvienodinti darbo laika, taciau reiketu atsizvelgti i realius darbo kruvius, kenksmingas salygas ir panasius dalykus.

*********************************************************************

Kapvietes tampa deficitu

Inga Kontrimaviciute, „Sekunde“

2009 rugpjucio men. 25 d. 00:10

  

Panevezys automobiliu aiksteles paaukos del mirusiuju ramybes. Makabriska galvosuki, kas svarbiau – kapines ar automobiliu stovejimo vietos, miesto politikai spres jau sia savaite. Silaiciu kapinese dar siais metais numatyta irengti vietas mazdaug dviem simtams nauju kapvieciu. Tam miesto biudzete buvo numatyta 200 tukst. litu. Taciau po Savivaldybes paskelbto konkurso kapvietems irengti paaiskejo, kad laidojimo vietoms tokios sumos neuzteks. Konkurso nugaletojas uz darba uzsiprase 399 tukst. Lt.

Padengti trukstama dali valdininkai apsisprende is automobiliu stovejimo vietoms irengti numatytu 190 tukst. Lt.

„Kai mieste renovuojamas pastatas ar statomas naujas, projekte numatoma, keliu vietu automobiliu aiksteles prireiks. Savininkai miestui sumoka pinigus, o Savivaldybe savo nuoziura irengia. Si karta tuos pinigus nuspresta skirti kitam reikalui“, – aiskino Savivaldybes Miesto ukio skyriaus vedejas Antanas Karalevicius. 

Naujos kapvietes numatyta irengti nepleciant kapiniu ribu, o sutvarkant esama teritorija.

Beliko metams

Pasak A.Karaleviciaus, sunkmeciu tenka rinktis, kam suteikti pirmenybe.
„Be kapiniu gyventi negalima, o automobiliu aiksteliu galima palaukti“, – teige Miesto ukio skyriaus vedejas.

Silaiciu kapinese liko vietos tik 166 naujoms kapvietems. Tiek neuztektu net metams: per menesi siose kapinese amzino poilsio i naujus kapus atgula vidutiniskai apie 30 mirusiuju.

Vien per siuos metus Silaiciuose ir Kristaus Karaliaus kapinese Ramygalos g. palaidotas 631 mirusysis, is ju 190 atgule i naujas, kiti – i seimos kapvietes.
Kapiniu priziuretojai pastebi, kad Silaiciu kapinese daugiausia laidojama sausi (39 nauji kapai), maziausiai – geguze (18).

Siulo kukliau laidoti

Skaiciuojama, kad naujos 200 vietu per metus bus uzpildytos. Apie 20 ha uzimancias Silaiciu kapines tikimasi kitamet praplesti dar bent pusantro hektaro.

Ispletus kapiniu ribas planuojama irengti 700 nauju laidojimo vietu bei keliu aukstu laidojimo nisas. Savivaldybe svarsto galimybe statyti ir kolumbariuma.

Taciau A.Karalevicius abejoja, ar panevezieciai puls lauzyti konservatyviu laidojimo tradiciju.

„Veikiausiai dauguma gyventoju nores laidoti tradiciniu budu – i kapvietes.

Savivaldybe negali nesudaryti zmonems tokios galimybes“, – teige vedejas.
Pasak jo, kapiniu pletra – ne tik Panevezio savivaldybes galvos skausmas. Papildomu laidojimo vietu iesko ir Kaunas, ir Siauliai.

Valdininko nuomone, didejanti mirusiuju amzino poilsio vietu problema lengviau butu sprendziama, jei lietuviai pakeistu poziuri i kapines.

„Turime keisti mastysena. Kapines – amzino poilsio ir ramybes vieta ir ji galetu buti kuklesne. Reiketu atsisakyti dideliu paminklu ir prabangiu kapvieciu. Panevezyje kapines dar gana kuklios, palyginti su kitu didmiesciu. Kaune i kapa buvo investuota netgi milijonas litu“, – tikino A.Karalevicius.

„Sekunde“

**********************************************************************

Netekties skausma gilina formalumai

Daiva Baroniene, „Lietuvos zinios“

2009 rugpjucio men. 21 d. 07:53

 

Urna su brangaus vyro ir mylimo tevo palaikais jo artimieji jau kuri laika priversti laikyti svetaineje. Ispanijoje mislingomis aplinkybemis zuvusio klaipediecio seimai valdininkai tegali palinketi kantrybes.

Birzelio pradzioje Ispanijos Bilbao uoste mirti sutikusio 44 metu klaipediecio Vytauto V. palaikai vis dar neatgula amzino poilsio i seimos kapviete. Du menesius lauke is Ispanijos i gimtine grazinamu palaiku, dabar velionio artimieji negali ju palaidoti.

Paslaptingai dingo

I LZ kreipesi nezinios ir laukimo iskankinta Raseiniuose gyvenanti Vytauto V. sesuo Aldona T. Moteris pasakojo, kad jos brolis vasaros pradzioje gavo darba vienoje Klaipedos laivu statybos imoneje, si birzelio 4-aja issiunte ji dirbti i Bilbao. "Vytautas kasdien skambindavo savo zmonai, dziaugesi daug dirbantis", -prisimine Aldona T.

Rysys su Vytautu V. staiga nutruko praejus vos savaitei nuo jo isvykimo. Vyriskis nebeatsiliepinejo i telefono skambucius, jo bendradarbiai, kartu nuvyke uzsidirbti i Ispanija, apie Vytauta tikino nieko nezinantys.

Kuno lauke pusantro menesio

Nebezinodami, ko imtis ir ka begalvoti, Vytauto V. artimieji kreipesi i Lietuvos ambasada Ispanijoje, savo nelaime ispasakojo ir Seimo nariui Evaldui Jurkeviciui. "Tada is Ispanijos eme plaukti pranesimai apie organizuojama brolio paieska. Dvi savaites teigta, kad Vytauto nei gyvo, nei mirusio rasti nepavyksta. Galiausiai per Jonines suzinojome, kad jo nebera. Mums bandoma irodyti, kad Vytautas nusizude uosto teritorijoje. Taciau tai patvirtinanciu dokumentu nera", - verkdama pasakojo Aldona T.

Vytauto kunas i Lietuva atgabentas po pusantro menesio. "Mums vis budavo pranesama apie atliekamas ekspertizes, todel esa negalima parsiusti kuno", - sake velionio sesuo. Anot jos, Lietuvos ambasados Madride darbuotojams patarus, palaiku kremavimu ir pargabenimu uz nemaza uzmokesti patiketa pasirupinti vienai Ispanijos ritualiniu paslaugu firmai.

Neregistruoja mirties

"Urna su brolio palaikais i Lietuva parskraidinta rugpjucio 6-aja. Prie jos buvo keletas dokumentu. Taciau mums emus ruostis laidotuvems, Klaipedos savivaldybes administracijos Civilines metrikacijos skyriuje savo vyro mirti iforminti turejusi jo nasle mums pranese, kad laidotuviu nebus. Mat tarp atsiustu dokumentu nebuvo skrodima dariusio specialisto isduoto mirties liudijimo. Be jo mirtis neregistruojama ir laidoti neleidziama", - teige Aldona T.

Ji nuogastavo, kad del sios priezasties du naslaiciai like brolio vaikai neturi teises i naslaiciu pasalpas, senka laikas, per kuri nasle turetu pasirupinti teise i palikima. Praleidus terminus palikimo klausimus tektu spresti teisme. "Labiausiai gaila senutes insulto istiktos musu mamos, kuri nesupranta, kodel jos vaiko kuno negali priglausti zeme", - liejo nuoskauda Aldona T. Moteris nesupranta, kodel valdininkai negali padaryti isimties ir leisti seimai palaidoti brangu zmogu.

Dokumentu ieskoma?

Uzsienio reikalu ministerijos Pilieciu reikalu ir konsulines pagalbos skyriaus pirmasis sekretorius Vytautas Velicka, i kuri kreipesi mirusio klaipediecio artimieji, LZ sake, kad toks atvejis siuo metu ne vienintelis. Ministerija turi penkis paklausimus del mirti uzsienyje liudijanciu dokumentu.

Ar visi tie penki asmenys taip pat negali buti laidojami, V.Velicka teige nezinantis. Anot jo, tuo, kad siu zmoniu artimieji gautu ju mirties dokumentus, rupinasi Lietuvos ambasadu darbuotojai. "Zmonems stengiamasi padeti, dokumentu ieskoma. Mirusiuju artimiesiems palinkeciau kantrybes. O jeigu jos neturi ir laukti pernelyg sunku, tegul vaziuoja dokumentu tvarkyti patys", - nesismulkino V.Velicka.

Pataria laukti

LZ kalbinta Klaipedos savivaldybes administracijos Civilines metrikacijos skyriaus vedeja Grazina Miseviciene primine, jog ne syki buta atveju, kai kartu su is uzsienio parskraidintomis urnomis buvo pargabenti tik leidimai kremuoti mirusiji ar leidimai gabenti urna, bet nebuvo nei mirties liudijimu, nei mirties registro israsu. "Be siu dokumentu mirties neregistruojame", - pabreze uostamiescio valdininke. Ji taip pat palinkejo Vytauto V. artimiesiems kantrybes.

Kartu G.Miseviciene tikino, kad klaipediecio mirties liudijime, kuris tures buti isduotas Lietuvoje, bus irasyta mirties data, kuria nurodys Ispanijos institucijos. "Sodra" LZ informavo, kad naslaiciams likusiems Vytauto V. vaikams naslaiciu pasalpos bus mokamos nuo jo mirties datos.

*******************************************************************

balsas.lt

Gaudynes su lavonu katafalke

2009.08.19 21:56

Kol graboriai aiskinasi tarpusavio santykius, mirusieji sarvojimo ir paskutines pagarbos bei atsisveikinimo laukia ikisti i maisus katafalke. Praejusia savaite Birzus siurpine gaudynes su lavonu katafalke baigesi policijos komisariate.

Praejusio antradienio ryta Vytauto gatve skubantys praeiviai prie policijos komisariato stabteldavo.

Prie pat paradiniu duru stovejo katafalkas, priklausantis Jono Bartulio imonei „Laidotva".

Kai kurie praeiviai mane, kad kazkas komisariato patalpose mire, todel ir atvyko laidojimo firma.

Taciau paaiskejo, kad siuo mirusiesiems vezioti skirtu automobiliu atvykes firmos vadovas Jonas Bartulis policijos komisariate raso pareiskima. Salia vaiksciojo jo verslo konkurentui Algiui Jankauskui padedantis teisininkas Vaidotas Ivanauskas.

Tuo tarpu priesais komisariata stovincioje masinoje ikistas i maisa gulejo veziojamo mirusio zmogaus kunas.

Laidotuvemis rupinosi artimieji

Velioni, mirusi Birzu ligonines Slaugos skyriuje, is morgo paeme Jonas Bartulis.

Paaiskejo, kad mire Legailiuose esanciu seneliu globos namu 49 metu gyventojas Romaldas E.

Po traumos iki puses paralyzuotas vyras globos namuose gyveno penkerius metus.

Laidojimo firma iskviete velionio giminaiciai, apsieme ji palaidoti.

Velionis buvo pasarvotas Germaniskio kaime esancioje koplycioje ir palaidotas sio kaimo kapinaitese.
Legailiu globos namu darbuotojai ir kai kurie globotiniai su mirusiuoju atsisveikino kapinese.
 
Gaudynes - su lavonu masinoje

Ta ryta, kai prie Birzu ligonines morgo mirusiojo pasiimti atvyko J. Bartulis, cia su draugu atvaziavo ir birzietis teisininkas Vaidotas Ivanauskas.

Kas ivyko tarp J. Bartulio ir V. Ivanausko, aiskinasi policija.
A. Jankausko interesus ginantis V. Ivanauskas tvirtina nesakes ne zodzio, tuo tarpu J. Bartulis kalba apie esa buvusius teisininko grumojimus bei grasinimus.

Pasiemes lavona J. Bartulis sedo i katafalka. Raudonos spalvos automobilis pasukes jam is paskos.

„Maciau, kad esu sekamas, tad dar apvaziavau kelis ratus per miesta. Iskvietem policija, bet ji nerado musu. Tad i komisariata nuvykom patys", - apie to ryto ivykius pasakojo J. Bartulis.
Tuo tarpu V. Ivanauskas sako norejes isitikinti, ar „Laidotvos" savininkas velionio kuno neprausia salia jo parduotuves esancioje darzineje, Kestucio gatveje, todel ir vaziaves is paskos.

J. Bartulis nuvyko i policija ir katafalka pastate priesais komisariato duris. Iejes i vidu jis parase pareiskima.
Vyras skundesi, kad tadien ryte prie Birzu ligonines morgo privaziavo raudonos spalvos automobilis, kuri vairavo is matymo pazistamas vyras.

J. Bartulis teigia, kad masinoje sedejes V. Ivanauskas pagrasines kumsciu ir ji ispludes necenzuriniais zodziais. J. Ivanauskas prisipazista buves prie morgo, taciau neigia ka nors sakes J. Bartuliui, o juo labiau grasines.

Policija pradejo ikiteismini tyrima del grasinimu ir pludimosi.

Policija darbo turi

Tai jau ne pirmas kartas, kai J. Bartulis su V. Ivanausku aiskinasi santykius prie morgo.

Jau raseme, kad dvieju Birzu ritualiniu paslaugu imoniu kova paastrejo si pavasari.

A. Jankauskui talkinantis teisininkas V. Ivanauskas tvirtina, jog J. Bartulis vykdo veikla neteisetai, nes jis neturintis licencijos.
J. Bartulis aiskina, jog be licencijos apskrityje dirba ne jis vienas ir dokumentus jai gauti tvarkantis po truputi. Be to, si tvarka esa gali buti atsaukta.

Kol istatymai nepakeisti, vyksta konkurentu kovas. I jas itraukti niekuo deti gedintys zmones.

Pries menesi mirusio zmogaus artimieji, kurie del laidojimo kreipesi i A. Jankausko konkurento J. Bartulio firma, velionio is morgo negalejo pasiimti tol, kol nesumokejo uz maisa, i kuri jis buvo ikistas. Mat tas maisas neva buves kitos firmos.

Evangeliku reformatu parapijos namuose artima zmogu sarvoje birzieciai stebejosi del vieno - kodel velionis turi tapti konkurenciniu firmu ikaitu.

Abieju konkuruojanciu firmu konfliktai isaugo iki to, kad policija apipilta tiek vienos, tiek kitos puses skundais.

V. Ivanauskas, motyvuodamas tuo, kad J. Bartulis neturi licencijos veiklai ir neva yra nelegalas, nuolat fiksuoja, jo teigimu, neteiseta laidojimo paslaugu ukine veikla.
Prokuratura del galimos nelegalios veiklos yra pradejusi ikiteismini tyrima.

J. Bartulis kreipesi i policija su skundu, kad neteisetai jo imones veikla filmuojama.

Jis gavo Viesosios tvarkos skyriaus virsininkes A. Janonienes pasirasyta atsakyma, kad A. Jankausko veiksmuose nusizengimo ar nusikaltimo pozymiu nenustatyta.

Morge dirbanti Eugenija Juodgudiene privataus kaltinimo tvarka yra kreipusis i teisma su skundu, kad J. Bartulis ja iskoneveike ir apkaltino, esa si nelegaliai dirba A. Jankauskui. Si skunda greitu metu turetu nagrineti Birzu rajono apylinkes teismas.

Sutartis ir galioja, ir ne

Konkurentu tarpusavio kovos paastrina ir neaiskumas, ar tebegalioja rajono savivaldybes sutartis su A. Jankausku del mirusiuju gabenimo i morga.

Kalbinami Legailiu seneliu globos namu darbuotojai tikino, kad jei mirus globotiniui neatsiranda artimuju, kurie imtusi laidotuviu, kvieciami Algio Jankausko ritualiniu paslaugu centro darbuotojai.

Motyvas - savivaldybes sudaryta sutartis su sia imone.
Sio laidojimo centro darbuotojus kviecia ir Birzu policija is ivykio vietu.

Birzu policijos virsininkas Eugenijus Sopis J. Bartuliui rastu dar balandi aiskino, kad mirusieji paimami is ivykio vietu ir vezami vadovaujantis 2006 metu sausio 3 dienos savivaldybes ir A. Jankausko paslaugu ir prekybos imones sutartimi.

Jo teigimu, savivaldybes Vietinio ukio skyrius isipareigojo apie sudaryta sutarti informuoti Birzu rajono policijos komisariata ir uztikrinti, kad informacija apie ivykius ir paslaugos reikalinguma butu teikiama imones telefonais.

Sutartis, E. Sopio tvirtinimu, galioja iki 2010 metu gruodzio 31 dienos.

Taciau panasu, kad apie sios sutarties egzistavima zino tik policija ir savivaldybes istaigos, bet ne rajono vadovai.

Birzu rajono savivaldybes administracijos direktore Palmyra Prasmantiene J. Bartuliui ir Viesuju pirkimu tarnybai pranese, kad savivaldybes administracija „neskelbe ir nevykde laidojimo ar ritualiniu paslaugu pirkimo vieso konkurso".

P. Prasmantiene korespondentei sake, kad konkursas del palaiku zmoniu, kurie mire ne gydymo istaigose, gabenimo bus skelbiamas artimiausiu metu.

Anksciau konkursas esa nebuvo skelbiamas, nes laukta liepos 1 dienos, kai isigaliojo Palaiku laidojimo istatymas, numatantis, jog laidojimo paslaugu teikimas yra licencijuojama veikla.

„Ankstesne sutartis neapsprende, kas gabens mirusiuosius i Teismo medicinos ekspertize Panevezyje, todel ja laikeme negaliojancia", - korespondentei tvirtino P. Prasmantiene.

Tuo tarpu „Laidotva" yra sudariusi sutarti su Panevezio teismo medicinos institutu del mirusiuju atvezimo, priemimo bet kuriuo paros metu.

Jurgita Vitkauskiene

*******************************************************************

I paskutine kelione - be dramu ir prabangos

Daiva Baroniene, „Lietuvos zinios“

2009 rugpjucio men. 19 d. 06:30

 

Krize keicia, rodos, nepajudinamas tradicijas. Lietuvoje laidotuves siuo metu vyksta trumpiau, i jas renkasi vis maziau palydinciuju. Daugelis LZ kalbintu ritualiniu paslaugu teikeju sake, kad vis dazniau karstas ir drabuziai perkami uz maziausia kaina, vis reciau rengiami gedulingi pietus, atsisakoma duobiakasiu ir kitu paslaugu.

Taip pat matoma, kad laidotuves vyksta trumpiau ir sutraukia vis maziau zmoniu. Pasak laidotuviu organizatoriu, tradiciju laikosi nebent senukai ar senutes, atsisveikindami su zmona ar vyru.

Nebesusirenka gimines

"Brangindami darba ir nedrisdami is jo atsiprasyti ar taupydami kelionems isleidziamus pinigus, palydeti velionio vis dazniau nebeatvyksta kituose miestuose gyvenantys giminaiciai. Gerokai maziau sunesama geliu, kuklesni tapo ir gedulingi pietus. Be to, nebeuzsakomi autobusai mirusiji lydintiems zmonems", - LZ teige Rokiskio laidojimo namu direktoriaus pavaduotoja Vanda Indriuniene.

"Labiausiai taupo tie, kurie, atrodytu, pinigu nestokoja - vazineja prabangiausiais automobiliais. Laidodami artimuosius jie derasi, o daznai ir atsisako, atrodytu, paprasciausiu paslaugu", - LZ sake Kaisiadoryse laidojimo paslaugas teikiantis Jonas Balnys. Jis pasakojo, kad iskilmingiausias laidotuves surengia senukai ar senutes, laidodami savo zmonas ar vyrus. Sie laidotuves vis dar rengia "kaip reikiant" - pakviecia giedotojus, uzsako gausius gedulingus pietus, be to, ir mirusiji laidoja kaip nuo seno iprasta - trecia diena po mirties.

 

Tautinis skirtumas - baltos geles 

Aukstaitijos sostineje laidojimo paslaugas teikiancios "Velionos" savininkas Rimantas Krivickas sako, kad laidoti mirusiji trecia diena po mirties tapo atgyvena - sale nuomojama vos vienai dienai. "Taciau Lietuvoje bent jau sarvoja mirusiuosius. Tuo metu Vokietijoje net to nebedaro - jie vezami tiesiai i kapines. Ir tai daro net ne artimieji ar gimines, o samdomi darbuotojai. Artimieji laidotuviu diena susirenka kur nors kavineje ir ji prisimena", - teige laidojimo imone turintis gydytojas R.Krivickas.

Verslininkas teige, kad is europieciu prie mirusiojo karsto negedi ir suomiai. "Per Kaledu atostogas daug kur Europoje laidotuviu apskritai nebuna", - sake laidojimo imones savininkas. Paklaustas, kuo dar lietuviskos laidotuves skiriasi nuo kitu krastu laidojimo tradiciju, R.Krivickas atsake: "Baltomis gelemis."

Geles keicia vokeliai 

Laidotuviu organizatores - V.Indriuniene ir Irena Skorupskiene teige pastebejusios, kad dabar atnesami kuklesni geliu krepseliai. Taciau ju vis tiek per daug. "Matau ir gera tendencija, kai zmones artimiesiems iteikia vokeli su pinigais", - sake V.Indriuniene.

Artimieji laidotuvems paprastai gauna 1040 litu mirties pasalpa is savivaldybes. Jei laidojamas pensininkas ar pensija gaunantis neigalusis, "Sodra" sumoka dvieju arba triju menesiu pensijas. Nei bedarbiu, nei dirbanciu zmoniu laidotuvems "Sodra" pinigu neskiria. Anot ritualiniu paslaugu teikeju, tradicines laidotuves dabar kainuoja apie 3 tukst. litu. Jei velionis kremuojamas, prie sios sumos tenka prideti dar tiek pat.

Panevezio kapiniu vedejos Liudos Necionienes teigimu, is mazdaug 80 per menesi Panevezyje laidojamu mirusiuju, kremuojami tik 5-6.

**********************************************************************

Vilniuje mirusiuju palaikai saugomi neatlygintinai

BNS

2009 rugpjucio men. 18 d. 18:21

 

Vilniuje mirusiuju palaikai saugomi neatlygintinai - liepos pabaigoje pasirasyta sutartis su konkursa laimejusia bendrove "Lakrima".

"Anksciau uz vieno mirusiojo laikyma saldytuve 100 litu viena para miestui kainavo. Buvo naujas konkursas ir organizacija "Lakrima" pasiule laikyti uz dyka. Jie gal pasiule ir todel, kad tada, kai neatsiranda giminiu, jie laidoja ir valstybe sumoka pinigus - apie 950 litu", - antradieni zurnalistams pranese atostogaujanti Vilniaus mera pavaduojantis vicemeras Stanislovas Sriubenas.

Anot jo, sutartis su "Lakrima" - neterminuota, taciau kurios nors puses sprendimu bet kada gali buti nutraukta per 10 dienu.

Anksciau sia paslauga teike bendrove "VIS LT", taciau ji atsisake saugoti palaikus. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas pries daugiau nei metus taip pat atsisake saugoti mirusiuosius, kuriems nereikia atlikti teismo medicinos ekspertizes.

"Lakrima" 2008-aisiais yra laimejusi ir kita konkursa del palaiku laidojimo. Tuo metu palaiku transportavima atlieka bendrove "Grinda".

"Darbo metu mokslo tyrimo institutas tiesiogiai priima kunus, "Grinda" veza ten tiesiai tuos, kuriems reikia atlikti tyrima, ir is instituto nuveza i "Lakrima". Iseiginemis dienomis ar po darbo "Grinda" kunus veza tiesiai i "Lakrima"", - pasakojo S.Sriubenas.

**********************************************************************

Tomas Jarusevicius
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

2009-08-11, 19:06

Kauno bendrabucio gyventoju kaimynai - numireliai


Bemaz desimtmeti bendrabucio tipo daugiabutyje veikianti sarvojimo sale perpilde gyventoju kantrybes taure.

   

Sermenys pakeliui i namus

Jonavos gatves 162-asis penkiaaukstis - ne vien gyvenamasis namas ir studentu bendrabutis. Be gyvenamuju patalpu, cia dar veikia kavine ir sarvojimo sale. Pastaroji irengta visiems gyventojams bendrai priklausancioje pirmojo auksto patalpoje. Seimininkauja cia Kauno paslaugu verslo darbuotoju profesinio rengimo centro administracija, mat siai istaigai vis dar priklauso kambariai antrame ir treciame aukstuose, kur apsistoja akademinis jaunimas.

"Mirusieji sarvojami be gyventoju sutikimo. Atvykite ir pamatysite patys. Mokymo istaigos vadovybe visiskai nereaguoja i gyventoju pastabas ir pasipiktinima. Visa tai tesiasi jau ne pirmus metus. Musu ziniomis, antradieni vel turetume sulaukti velionio", - laiske "Kauno dienai" skundesi viena sio namo gyventoja.

Moteris sake pagalbos laukianti ne siaip sau. "Jau neapsikenciame lavonu kvapo ir kaskart kaustancios itampos. Patys isivaizduokite, kokia slogi nuotaika tvyro musu name, kai gyventojai grizta i namus ir pro praviras sales duris mato zvakiu sviesoje gulinti mirusiji", - rase kauniete.

Ne tik laisku, bet ir telefonu kreipesi gyventojai pasakojo, kad anksciau para ar dvi trukdavusios sermenys dabar uzsitesia kone iki triju dienu. Atitinkamai ir kvapas po daugiabuti pasklinda, lyg butum ne namuose, o kokioje ritualiniu paslaugu imoneje.

Sarvojimo sale irengta ties pagrindiniu iejimu i nama, tad vakarais i laidotuves atvykstantys zmones uzima stovejimo vietas ir vietos gyventojai priversti savo automobilius palikti kur nors nuosaliau.

Naktimis, anot vietiniu, patalpose buna gan tvanku, tad sarvojimo sales duru niekas neuzdaro ir veliau i namus griztancius gyventojus pasitinka laidotuviu geles, zvakiu sviesa ir joje skendintis mirusysis. Ne maziau keistai nuteikia vakarais pasigirstantys giesmininku chorai, raudos, o kartais - net ir nedideliu orkestru atliekama laidotuviu muzika.

   

Komentuoti niekas nepanoro

Dienrascio zurnalistams nuvykus nurodytu adresu, netrukome isitikinti, kad gyventoju pasakojimai - ne is pirsto lauzti. Vakar po pietu kaip tik buvo ruosiama sale - hole, ties pagrindiniu iejimu, pakabintas religinis paveikslas, paruostas stalelis su balta staltiese velionio nuotraukai ir zvakidei pastatyti, ant grindu isdeliotos kelios desimtys vandeniu pripildytu vazu gelems.

Virs placiu duru kabo uzrasas "Mene", bet iejus pro jas vidun patenki i sermenims jau parengta sale. Jos viduryje stovi baltu apklotu uzdengta pakyla karstui, aplink kampuose isdelioti keturi stovai su laidotuviu gelemis, visa sale uzstatyta kedemis.

"As cia nieko nezinau, esu tik eiline mokytoja. Reiketu kalbetis su kazkuo kitu", - isgirdusi klausima apie galimai nelegalia sarvojimo sale ispyskino moteris, kuria bendrabucio budetoja pakviete pasiteiravus apie laidojimo sale. Ne ka daugiau atsake ir pati budetoja.

   

Kaimynu kantrybe truko

"Jos tik bijo prabilti, nes brangina savo darbo vietas. Antradienio nakti budejusi moteris iki pat ankstaus ryto plove sienas, grindis, vale visus kampus. Cia jas isnaudoja kaip reikiant", - be uzuolanku isreze viena ketvirtojo auksto gyventoja.

Apie vietos gyventoju nuotaikas, susijusias su kaimynysteje vykstanciomis laidotuviu apeigomis, gan aiskiai bylojo skelbimu lentoje tarp treciojo ir ketvirtojo aukstu iskabinti tekstai: "Gerb. kaimynai, prasome vel moraliskai pasiruosti pirmo auksto hole vyksianciai sarvojimo "sventei"! Tai gal ir padarom "svente"? Visi butai isijunkim garsiai muzika. Galbut apie sia komercija reiketu informuoti policija?"

Pasak vienos daugiabucio gyventojos, kartkartemis zmones ten sarvojami jau apie desimtmeti ar net daugiau. Anksciau tai budavo pavieniai atvejai, vos karta ar dukart per metus.

Pastaruoju metu tai tapo kone iprastu reiskiniu. Jei anksciau i bendrabucio sale patekdavo tik anapilin iskeliave mokymo istaigos darbuotojai - pedagogai ar kitas personalas, tai dabar sarvojami ir darbuotoju giminaiciai. Gyventojai linke itarti, kad uz tai kazkas nemenkai pasipelno.

   

Laidoja tik savus

Tik po keliolika minuciu trukusio pokalbio su gyventojais is bendrabucio iseinancius zurnalistus pasitiko ir situacija paaiskinti skubejo Kauno paslaugu verslo darbuotoju profesinio rengimo centro direktores pavaduotojas infrastrukturai Vincas Aidukevicius.

"Tikrai neuzsiimame jokia nelegalia veikla, pasaliniams laidojimo paslaugu neteikiame ir atlygio uz tai neimame. Galime viska irodyti dokumentais. Cia sarvojami tiktai musu bendruomenes nariai - mokymo istaigos darbuotojai, ju seimos nariai. Tai vyksta jau net daugiau nei desimt metu. Juk negalime atsisakyti padeti zmonems, kurie tiek metu yra atidave mokyklai. Taip sutapo, kad neseniai vieno skyriaus vedeja numire ir cia buvo pasarvota, o dabar kitas bendruomenes narys - vienos skyriaus vedejos vyras", - teisinosi administracijos atstovas.

Pasnekovas pateike pavyzdi, kad net ir nusipelniusiu aktoriu ar kitu garsiu visuomenes veikeju sermenys rengiami teatru scenose, kitose tam nepritaikytose vietose. Anot jo, lygiai taip pat pagarba atiduodama ir su siuo pasauliu atsisveikinusiems Kauno paslaugu verslo darbuotoju profesinio rengimo centro darbuotojams.

V.Aidukevicius tikino ne vieno gyventojo nusiskundimo nesulaukes.

   

Policijai - naujiena

Jonavos gatve patenka i Zaliakalnio policijos komisariato (PK) priziurimas valdas. Pastarosios policijos istaigos pareigunai teige apie sarvojimo sale daugiabutyje girdintys pirma syki.

Anot Zaliakalnio PK virsininko pavaduotojo Viliaus Velickos, teisesaugininkai minetame name yra tureje reikalu del triuksmo ar nelegaliai pradedavusios veikti kavines, taciau apie laidotuves dar niekas nera pranese.

"Mums tai - nauja informacija. Butinai atkreipsime demesi ir ja patikrinsime. Juk laidotuviu paslaugos yra licencijuota veikla, be to, daugiabutyje ji negaletu buti vykdoma", - kolegos zodziams antrino Zaliakalnio PK prevencijos poskyrio virsininkas Dainius Trumpelis.

**********************************************************************

Isduota pirmoji laidojimo paslaugu veiklos licencija (1)


Alfa.lt  

Mediku aplaidumo kaina

Aplinkos ministerija uzdarajai akcijai bendrovei “Pasvalio transportas” isdave laidojimo paslaugu teikimo veiklos licencija sarvojimo paslaugoms teikti. Sios veiklos licencijavimas Lietuvoje iteisintas Zmoniu palaiku laidojimo istatymu ir isigaliojo nuo siu metu liepos 1 dienos.

“Tai pirmoji Aplinkos ministerijos isduota laidojimo paslaugu teikimo veiklos licencija, - sake Aplinkos ministerijos Komunalinio ukio departamento Kitu komunaliniu paslaugu skyriaus vedeja Rita Kustan. - Laidojimo paslaugu teikimo veiklos licencijavimo komisija svarste 45 imoniu prasymus, bet tik UAB „Pasvalio transportas“ pateikti dokumentai atitiko Laidojimo paslaugu teikimo veiklos licencijavimo taisykliu reikalavimus.”

Laidojimo veiklos licencijas gali gauti Lietuvoje iregistruotos imones ir Europos Sajungos ar Europos ekonomines erdves valstybese isteigtu imoniu filialai. Imones ar imoniu filialai, norintys isigyti licencijas, turi pateikti Aplinkos ministerijai dokumentus, nurodytus licencijavimo taisyklese ir tureti Visuomenes sveikatos centro apskrityje isduota leidima-higienos pasa.
 
 
***************************************************************

Liepa Peceliunaite | Alfa.lt
  
Is 191 laidotojo – tik 70 legalus
  
Laidojimo verslas

Maziau nei puse laidojimo paslaugas teikianciu imoniu Lietuvoje veikia legaliai. Tai paaiskejo treciadieni Seimo sveikatos reikalu komiteto posedyje, kuriame Valstybines visuomenines sveikatos prieziuros tarnybos (VVSPT) vadovas Vytautas Bakasenas pateike duomenis apie higienos pasu isdavima ritualinemis paslaugomis uzsiimancioms imonems.

Be higienos paso laidojimo verslu uzsiimti draudziama, taciau per pastaruosius pusantru metu paso is VVSPT paprase vos 106 is 191 laidojimu uzsiimanciu imoniu Lietuvoje. 36 is ju leidimai nebuvo suteikti. Taigi vos 90 ritualiniu paslaugu imoniu Lietuvoje veikia legaliai ir atitinka visus joms keliamus reikalavimus.

„Kreipsimes i Mokesciu inspekcija, kad issiaiskintu, uzdarytu tas imones. Gal dar su tais, kurie prase higienos pasu, bet ju negavo, dar galima tartis, taikyti zmogiskaji faktoriu, leisti pasitaisyti, taciau jei per kelerius metus net nesikreipe higienos paso, lieka tik uzdaryti“, – pasibaisejimo statistika neslepe Seimo Sveikatos reikalu komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Licencijuoti nereikia?

Siuo metu teisetai teikti laidojimo paslaugas norincioms imonems jau reikia gauti ne tik higienos pasus, bet ir licencijas, kurias isduoti pavesta Aplinkos ministerijai. Kol kas nera suskaiciuota, kiek imoniu susitvarke dokumentus licencijoms gauti.

Taciau treciadieni komiteto posedyje Pabaltijo laidojimo paslaugu teikeju sajungos ir Lietuvos smulkiuju verslininku ir prekybininku asociacijos atstoves reikalavo, kad tokios licencijos butu apskritai panaikintos.

Teigta esa jos dubliuoja higienos pasus ir sudaro tik nereikalingas islaidas tiek valstybei, tiek verslininkams. Licencijos kaina verslininkams siuo metu siekia 450 litu, licenciju isdavimo administravimas valstybei per pusmeti atsieis beveik puse milijono litu.

„Higienos centrai isduoda mums higienos pasus, kuriuose mes matome, ka turime padaryti. Tos veiklos licencijavimo pakartotinai nereikia. Higienos pasai yra ir jie turi buti. Ju ir uztenka“, – kalbejo Grazina Tumosiene, Pabaltijo laidojimo paslaugu teikeju asociacijos prezidente.

Savo ruoztu Lietuvos smulkiuju verslininku ir prekybininku asociacijos vadove Zita Sorokiene tikino, kad ivedus licencijas ir nebeleidziant laidojimo verslu uzsiimti pagal verslo liudijimus pazeidziama nuo kitu metu isigaliosianti ES paslaugu teikimo direktyva, pagal kuria numatoma, kad fiziniai asmenys negali buti isstumti is sio verslo.

„Noreciau paprasyti, kad tas 1000 zmoniu (kurie iki siol pagal patentus uzsieme duobiu kasimu ir kapu prieziura – Alfa.lt) neiseitu i gatve“, – prase komiteto taisyti istatymus Z. Sorokiene.

Izvelgia asociacijos interesu gynima

Pasak G. Tumosienes, dabartinis istatyminis laidojimo paslaugu teikeju veiklos reguliavimas naudingas tik Lietuvos ritualiniu paslaugu asociacijai, vadovaujamai Gintauto Gylio. Ji tikino, kad licencijavimas veda prie laidojimu paslaugu teikeju monopolizavimo.

„Ponas Gylys jums nupiese nekoki vaizdeli. Geri jo pateikti komentarai buvo tik apie tuos, kurie yra asociacijoje, esa tos imones, kurios neisgali sumoketi 4000 litu inaso asociacijai, turi buti sunaikintos“, – piktinosi G. Tumosiene.

Pasak jos, Lietuvos ritualiniu paslaugu asociacija siekia pati perimti licencijuotu imoniu veikimo prieziura ir tokiu budu visiskai kontroliuoti laidotoju rinka.

„As kategoriskai pries tai, kad asociacija, kuriai priklauso nedaugelis paslaugu teikeju (35 – Alfa.lt), gali taip sugadinti musu verslo ivaizdi. Tame jo pristatyme virsytos visos zmogiskumo ribos“, – piktinosi G. Tumosiene.

Anot jos ir kitu posedyje pasisakiusiu laidojimo paslaugas teikianciu imoniu vadovu, mazoms kaimo imonems nebutina tureti visu, licencijai gauti butinu, irengimu – saldyklu, specializuoto transporto su saldytuvais, sarvojimo saliu, esanciu 50 m atstumu nuo gyvenamuju namu. Teigta esa kaimuose zmones vieni kitus pazista ir nesikreipia i ta, kuris paslaugas teikia nekokybiskai.

Savo ruoztu Sveikatos reikalu komiteto pirmininkas isitikines, kad visi reikalavimai pagristi.

„Tvarkos dabar tikrai nera. Ir negalima daryti, kaip kam patinka“, – sake jis.

Savo ruoztu G. Tumosiene tikino, kad ir siuo metu paslaugos yra pakankamai kokybiskos, o G. Gylio komitetui pateikta informacija apie parduodama zinia apie mirusiji, sarvojima garazuose ir kitus zmogiskumo normu pazeidimus – tik smeiztas.

„Zinoma, pavieniu blogu atveju yra visuose verslo sektoriuose, bet nesutinku su smeiztu, kuris viesai buvo parodytas jusu komitetui. Sutinku, kad musu verslas privalo buti kokybiskas, nes antra karta laidotuviu tam paciam zmogui nesurengsi, bet licencijos to neisspres“, – teige G. Tumosiene.

**************************************************************
Lietuvos Rytas Logo Sis puslapis atspausdintas is http://www.lrytas.lt

Laikinoji sostine

Velioni gabeno su malkomis

Miske mirusio vyro artimuosius pribloske nepagarbus ritualines paslaugas teikiancios bendroves darbuotoju elgesys.
Arunas DAMBRAUSKAS
LS korespondentas
2009-06-20

Ritualiniu paslaugu imone ar mesininkai? Toks pribloskiamas klausimas neseniai prislege mirusio kauniecio Roberto Gano artimuosius, kai jie suzinojo, kad vyro kunas buvo gabenamas kartu su berziniais rastais.

„Taip atsitikti galejo tik Kaune. Sio miesto laidojimo paslaugu rinkoje vyrauja chaosas, labai daznai nepaisoma Palaiku laidojimo istatymo, o palaiku pirkimas ir pardavimas Kaune tapo giliai ir placiai isisaknijusia norma“, – komentuodamas velionio R.Gano artimuosius istikusi soka sake Lietuvos ritualiniu paslaugu imoniu asociacijos (LRPIA) valdybos pirmininkas Gintautas Gylys.

Jis susitiko su sukrestais velionio artimaisiais, paeme is ju rastiskus parodymus ir patikino, kad, atlikus issamu tyrima, bus priimti sprendimai, kurie padetu ateityje isvengti panasiu akibrokstu.

Kirtavieteje sustojo sirdis

Birzelio 3 diena 31 metu R.Ganas su porininku dirbo misko kirtimo aiksteleje Vilkijos seniunijoje, Padauguvos kaime.

Apie 13 valanda i kirtimo aikstele buvo iskviesta greitoji pagalba. Medikai konstatavo, kad 31 metu R.Ganas jau mires. Mirties priezastis – umus sirdies nepakankamumas.

R.Gano sesuo Inga Valatkeviciene zurnalistui sake, kad brolis turejo silpna sirdi.

„Jo mirtis buvo nesusijusi su kokia nors kirtimo aiksteleje galejusia ivykti trauma. Taciau mums pasirode keista, kai pamateme, kad viena jo galvos puse, ypac ausis, labai suzalotos. Paskui beveik atsitiktinai suzinojome apie pribloskiamas aplinkybes“, – pasakojo kartu su velionio seserimis i misko aikstele kita diena atvaziaves R.Gano biciulis Audrius Borodinskas.

Rupinosi saslykais

Kartu su R.Ganu miske buves darbininkas pasakojo, kad mirusiojo isvezti atvyke ritualiniu paslaugu bendroves „Alvesta“ darbuotojai ikele i automobili velionio kuna, o paskui paprase: ar negaletu dar isimesti keleta berziniu rastu – saslykui pacirskinti.

Kadangi R.Gano porininkas nepriestaravo, laidojimo bendroves darbuotojai i masina prikrove ir mazdaug pusantro metro ilgumo mesai kepti tinkamu rastu.

„Ta porininko pasakojima girdejo visi Roberto artimieji. Mus istiko sokas. Kaip gali ritualiniu paslaugu imones darbuotojai buti tokie bejausmiai – gabenti velioni kartu su berziniais rastais?!

Gavau vieno tu darbuotoju telefono numeri ir is karto jam paskambinau. Taciau buvau aprektas. Jis viska neige ir pabreze, kad R.Gano porininkas nieko negaletu irodyti, nes jis buvo vienas, o ritualiniu paslaugu imones darbuotojai – du, todel ju parodymai esa tikresni ir svaresni“, – neslepdamas apmaudo pasakojo A.Borodinskas.

Direktorius pasipiktino

Apie juos sukretusi akibroksta velionio artimieji pranese ir bendroves „Alvesta“ direktoriui Regimantui Zieniui.

„Laikinoji sostine“ paklause, kaip direktorius vertina si ivyki ir kaip ketina reaguoti.

Vadovas teige, kad pagal sutarti su savivaldybe jie paima ir isgabena Kauno rajono ribose esancius palaikus.

„Vienas buvo rastas gamtoje prie Vilkijos“, – taip R.Gano mirties atveji prisimine „Alvesta“ vadovas.

Jis nuogastavo, kad uztikrinti darbu kokybe yra labai sunku: palaikus paimanciu ir gabenanciu zmoniu atlyginimas menkas, o darbas – sunkus, reikalaujantis istvermes, stipriu nervu.

„Taciau is darbuotoju mes grieztai reikalaujame delikatumo. Jau kalbejausi su pavaldiniais del to atvejo prie Vilikijos. Kalbejausi grieztai. Darbuotojai viska kategoriskai neigia. Deja, nera jokiu irodymu. Atsiprasiau artimuju“, – sake R.Zienius.

Izvelgia nuzmogejima

„Tai visiskas nuzmogejimas, godus pelno siekimas bet kokia kaina“, – taip reagavo apie atsitikima misko aiksteleje isgirdes LRPIA valdybos pirmininkas G. Gylys. Jis pareiske nora susitikti su izeistais zmonemis ir patikino padarysias viska, kad ivykis butu nuosekliai istirtas, o kaltieji – nubausti.

„Jei man paciam butu atsitikes panasus atvejis, as nedvejodamas kreipciausi i teisma. Neabejoju, kad sugebeciau apginti paminta oruma“, – kalbejo G.Gylys. Jis pabreze, kad Kauno rajone ivykes pribloskiamas atvejis jo nenustebino.

G.Gylys tvirtino, kad Vilniuje veikia keturios, Klaipedoje – penkios ar sesios, o Kaune – nuo 20 iki 40 ritualiniu paslaugu imoniu. Imoniu gausumas Kaune liudija, kad cia vyrauja chaosas ir nuozmi konkurencija, kuri velionio palaikus pavercia geidziamu besivarzanciu imoniu grobiu.

LRPIA valdybos pirmininko nuomone, del netvarkos kalta ir vietine valdzia, nesiimanti jokiu priemoniu, galinciu suvaldyti chaosa.

„Tam tikrais laikotarpiais Kaune buna tai apie dvidesimt, tai apie keturiasdesimt ritualines paslaugas teikianciu imoniu. Vienos atsiranda, kitos isnyksta. Tokioje koseje sunku pareikalauti atsakomybes ir aukstos darbo kokybes.“, – tvirtino G.Gylys.

Asociacijos valdybos pirmininkas pabreze, kad visos imones, susijusios su mirusiojo laidojimu, nuo liepos 1 dienos veikla gales testi tik isigijusios licencijas. Anot LRPIA valdybos pirmininko, susikompromitavusioms bendrovems licencijos turetu tapti nepasiekiamos.

Supainiojo palaikus

Slogus kuriozai ritualiniu paslaugu darbe – ne tokie jau reti. Praejusi kova nepavydetinus jausmus teko isgyventi per automobiliu avarija zuvusio 20-mecio Audriaus Marcinkeviciaus artimiesiems.

Pribloskiamas netiketumas ju lauke tada, kai kunas buvo atveztas i laidojimo namus. I Kauno ritualiniu paslaugu imone „Egvalda“ susirinke zuvusiojo artimieji nustero atidare karsta – jame gulejo kito jaunuolio palaikai.

Zuvusiojo kauniecio motina istiko sokas.

Paprasytas paaiskinti, kaip tai galejo ivykti, teismo medicinos ekspertas A.Joksas teige, jog abu zuve kaunieciai atrode labai panasus.

***************************************************************

 

, Justinas Argustas | Alfa.lt

 

I paskutine kelione – kartu su rastais, sunkvezimyje arba taksi  

Atvykusi pasiimti mirusiojo kuno laidojimo paslaugas teikianti imone issiveze ji kartu su rastais, mat velionis mire miske kirsdamas medzius. I paskutine kelione mirusieji keliauja tam nepritaikytais taksi automobiliais, ant lengvojo automobilio stogo, viesojo transporto autobusu ar krovininiame furgone. Ir visa tai – teiseta.

Toki vaizda laidojimo paslaugu versle piesia Lietuvos ritualiniu paslaugu asociacijos (LRPA) valdybos pirmininkas Gintautas Gylys. Tai treciadieni isgirdo ir Seimo Sveikatos reikalu komiteto nariai.

„Prasau paaiskinti, ar moralu ir teiseta mirusiojo kuna vezti kartu su rastais. Kodel tokia imone turi licencija?“ – skunde LRPA klausia mirusiojo brolis. Imone „Alvesta“ ivykio vietoje iskviete atvyke policininkai.

„Jie atvaziavo ir pasake, kad labai gerai saslykams butu. Tad salia mirusiojo kuno isimete ir pusantro metro ilgio rastu. Ir visa tai – teiseta“, – sako G. Gylys. Anot jo, laidojimo paslaugu versle – visiskas chaosas.

Tai tik vienas is daugelio asociacija pasiekianciu skundu.

Pavyzdziui, Jurbarke ir Siauliuose laidojimo paslaugas teikiancios imones zmones sarvoja garazuose, o baznyciu ir bendruomeniniu saliu naudojimas yra kaip priedanga mokesciams slepti. Sarvojimo sale – buvusioje mesos parduotuveje.

„Atejo visisko nuzmogejimo laikas, – atsidusta G. Gylys. – Pagal poziuri, kuris tvyro, visa tai daryti galima. Negaliu teisiniu keliu siuo metu spresti. Problemos – isisenejusios.“

Pavyzdziui, Telsiuose laidojimo paslaugas teikiancia imone reklamuoja policijos komisariate dirbantis savininko brolis, ligonineje – slaugytoja dirbanti jo sesuo. Siose istaigose pasiuloma naudotis butent vienos ir tos pacios imones paslaugomis.

„Tokia schema – iprasta, – sako G. Gylys. – Bet kaip dirbti legaliai veikiancioms imonems?“

I si Sveiktos reikalu komiteto posedi buvo kviestas ir premjeras Andrius Kubilius, taciau neatvyko. Komiteto pirmininko nuomone, LRPA asociacijos pranesimas – sukreciantis.

„Tokio atviro pranesimo man dar nera teke girdeti“, – isklauses LRPA tepasake A. Matulas.

Visos sios problemos vien del to, jog nera tinkamai sutvarkytas laidojimo paslaugas teikianciu imoniu licencijavimas.

Sveikatos reikalu komitetas ketina skirti daugiau demesio laidojimo problemoms, o nuo liepos 1-sios situacija turetu keistis, isigalios tobulesne imoniu licencijavimo tvarka.

Alfa.lt jau rase, jog apie mirusi zmogu ligoniniu darbuotojai ir policija uz 200–800 litu atlygi i kisene pirmiau pranesa laidojimo paslaugas teikiancioms imonems, o ne mirusiojo artimiesiems. Kai kurios imones mirusiuju palaikus ruosia laidojimui tvartuose, rusiuose, garazuose, ten pat mirusieji ir sarvojami.

Alfa.lt

**************************************************************
Sis puslapis atspausdintas is DELFI interneto vartu.
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=22686664

 

Ritualiniu paslaugu asociacijos vadovas: malkos saslykams kartais buna svarbesnes uz mirusiuosius

Egle Digryte, www.DELFI.lt
2009 birzelio men. 17 d. 11:53
© Corbis
Ritualiniu paslaugu versle klesti prekyba informacija apie mirusiuosius, blaiviu protu nesuvokiami tvarkos pazeidimai, zmoniu reketavimas, "juodoji buhalterija" ir neteiseta veikla. Taip treciadieni Seimo Sveikatos reikalu komiteto posedyje tvirtino Lietuvos ritualiniu paslaugu asociacijos (LRPA) valdybos pirmininkas Gintautas Gylys.

Jo teigimu, skundai del laidojimo paslaugas teikianciu imoniu darbo plusta kiekviena diena, taciau atsakingos institucijos turi mazai instrumentu uzkirsti kelia pazeidimams.

"Lietuvos zmones nusipelne buti laidojami, o ne uzkasami", - parlamentarams, Sveikatos apsaugos, Aplinkos, Susisiekimo ir Finansu ministeriju, Valstybines mokesciu inspekcijos ir kitu instituciju atstovams pristates ivairias problemas, apibendrino G. Gylys.

Asociacijos vadovas posedyje vardijo ritualiniu paslaugu bendroves, esa nesilaikancias nei istatymu, nei elementariu zmogiskumo principu, ir artimuosius laidojanciu zmoniu pranestus pazeidimus. Jis minejo ziniasklaidoje aprasyta atveji, kai viena Klaipedos imone, atiduodama netiketai mirusio uzsieniecio palaikus, pareikalavo 500 euru. Isgirde prasyma israsyti ceki bendroves atstovai apskritai dingo.

Kaune veikia imone, jau anksciau atsidurusi teisesaugos akiratyje. Si imone, anot G. Gylio, laimejo konkursa palaikams pervezti. Karta jos darbuotojai atvyko paimti zmogaus, mirusio pjaunant medzius, palaikus.

"Kuna idejo i automobili su penkiais rastais, paaiskine, kad "mums butu labai gerai saslykams malku parsivezti", - LRPA vadovas citavo skunda. - Kokios dar ritualines paslaugos, jei sugebame zmogaus palaikus prilyginti malkoms saslykui? Veliau tam zmogui nustate sirdies nepakankamuma. Pasarvojus buvo pastebeta, kad jo istinusi ausis, nors apziuredami kuna mirties vietoje, pareigunai nepastebejo nei istinimo, nei melynes. Ar tokia imone gali vykdyti veikla? Pagal poziuri, kuris tvyro siandien, gali."

Kitas zmogus skundesi, kad laidojimo paslaugas teikianti imone mirusiuju kunams nuprausti vandeni semia is jo sulinio, o panaudota ispila, kur papuola, nes neturi kanalizacijos.

G. Gylio tvirtinimu, egzistuoja ir palaiku pirkimas-pardavimas - "ne fizine prasme, bet pirmines informacijos apie mirusiuosius". "Kaip vertinti, kai prie mirusio zmogaus namu atvaziuoja trys-keturios imones ir pradeda derybas su nespejusiais atsitoketi artimaisiais?" - retoriskai klause jis.

Informacija apie Anapilin iskeliavusius zmones esa prekiauja tiek ligoniniu darbuotojai, tiek greitosios medicinos pagalbos ekipazai, o kai kur - net policininkai. Ritualiniu paslaugu versle, anot LRPA vadovo, sukasi nemazai "juodu pinigu", kuriu dalis nuseda, pavyzdziui, ligoniniu kasose uz greitesni palaiku paruosima sarvoti.

Karta mirusiajam po galva automobilyje buvo padeta ne pagalvele, o batu dezute. Kunai daznai pervezami ne tam pritaikytu transportu, o marsrutiniais autobusais, taksi, sunkvezimiais, karta atvyko net pomidoru padaza gaminancios bendroves automobilis. Viename automobilyje karstas buvo padetas 45 laipsniu kampu padedamas, nes kitaip netilpo. Susisiekimo ministerija esa negali uzkirsti kelio tokiems pazeidimams, nes nera tiksliai apibrezta, kokia transporto priemone galima gabenti mirusiuosius. "Juodai perdazyta masina nera autokatafalkas", - pazymejo pranesejas.

"Mes kreipiames pagalbos, bet sunkiai gauname. Net kai prasome nustatyti viena kita fakta, susijusi su ne karta rasytais skundais, sulaukiame eilinio patikrinimo, negatyviu sprendimu, o uzkirsti kelio negatyviai veiklai ne viena institucija neturi galimybes", - pridure G. Gylys.

Anot jo, po puse dienos tenka skirti skundams nagrineti. "Tokiam nuzmogejimo laipsniui atejo laikas padeti taska, - pazymejo LRPA vadovas. (...) Man siandien geda ir geda mano kolegoms, kad taip elgiamasi. Vykdomas priverstinis paslaugu teikimas, zmoniu prievartavimas, pasinaudojus ju situacija kraunamas kapitalas."

G. Gylio teigimu, 30-40 proc. imoniu is mazdaug 200 sioje srityje veikia neteisetai. Jau anksciau vykusiame Sveikatos reikalu komiteto posedyje jis teige, kad paslaugu verslas praktiskai nekontroliuojamas, o laidojimo paslaugas teikiancios imones savo veikloje naudojasi teises aktu spragomis. "Dalis sprendimu yra dviprasmiski ir ne tokie, kurie padarytu versla skaidru", - teige LLRA vadovas.

Istatymas numato, kad nuo liepos 1 d. si veikla turetu buti licencijuojama, - tai esa issprestu ne viena problema, taciau komiteto pirmininkas Antanas Matulas abejojo, ar pavyks laiku ir sklandziai igyvendinti sia nuostata.

 
**************************************************************
Dienrastis "Klaipeda", 2009-06-12, 08:06
 

Del vogto kuno – pestynes

Del vogto kuno – pestynes
Amoralu: laidojimo paslaugu versle, kur ypac reikia supratimo ir atjautos, verda arsios kovos del velioniu.
© Scanpix nuotr.

Sia savaite kruiziniame laive mirusio ispano kunas sukele tikras pestynes, po kuriu policijoje atsirado pareiskimas del reketo. Pareigunams gali tekti tirti ir lavono vagyste.

„Pakviete Mindaugas“

Sesiasdesimtmetis ispanas Vincente Munoz Criado su metais vyresne zmona kruiziniu laivu „Zenith“ keliavo po Baltijos jura. Pirmadieni laivas prisisvartavo Klaipedos uoste. Taciau ispanas uostamiestyje pasizvalgyti nespejo, nes jam laive pasidare bloga. Iskviesti greitosios pagalbos medikai dar bande reanimuoti uzsienieti, taciau netrukus buvo konstatuota jo mirtis.

Juru uosto policija iskviete V.Ceponio individualios imones, nes ji yra laimejusi konkursa Klaipedoje pervezti palaikus, katafalka, kad sis velioni nugabentu i Teismo medicinos ekspertizes Klaipedos skyriu, siuo metu esanti Joniskes gatveje, ritualiniu paslaugu bendroves „Aterna“ patalpose.

Antradienio ryta, kai velioniui jau buvo atliktas skrodimas ir palaikai gulejo „Aternos“ saldytuve, pas teismo medicinos ekspertus atvyko visa svita: velionio zmona su drauge, Juru uosto policijos tyrejas, kruizinio laivo agentas Lietuvoje ir verteja. Tarp atvykusiuju buvo ir uostamiestyje vienas garsiausiu laidojimo paslaugu verslininku Liudas Statkus.

„Mane pakviete laivo agentas Mindaugas“, – teige laidojimo paslaugu individualia imone turintis klaipedietis.

Teismo medicinos ekspertu vadovas Vidmantas Armonas teige, kad velionio zmona patikino, jog nesupranta lietuviskai, todel nurode, kad medicinini mirties liudijima galima atiduoti L.Statkui, nes jis esa ir tvarkys palaiku pargabenima i Ispanija. Sis ir pasirase, kad dokumenta pasieme. Ji veliau pateike Civilines metrikacijos skyriui, kur gavo mirties liudijima.

Reketavo nasle?

Taciau tikra kose uzvire uzvakar, kai pasiimti palaiku atvaziavo Vilniaus laidojimo rumu bendroves atstovai. Si bendrove, anot jos direktoriaus Vitalijaus Gasperoviciaus, turi sutarti su tarptautine draudimo kompanija, kuri atstovauja ir bendrovei, apdraudusiai Klaipedoje mirusi ispana.

„Ji igaliojo mus paruosti palaikus ir juos pargabenti i Ispanija“, – teige vilnietis.

Taciau i Klaipeda atvykes pasiimti palaiku Vilniaus laidojimo rumu darbuotojas susidure su netiketumais. Liudininku teigimu, piestu uz mirusiojo kuna stojo L.Statkus, kuris esa pareiske, kad velioni atiduos tik tada, kai jam bus sumoketi 500 euru.

V.Gasperoviciaus teigimu, niekas nepriestaravo sumoketi, tik paprase pateikti saskaita-faktura ir atliktu darbu, kurie ivertinti 500 euru, aprasa.

„Tai, kas ivyko Klaipedoje, yra grasinimai ir reketas. Kitu zodziu L.Statkaus elgesiui apibudinti nerandu. Kas jis toks? Kodel jis savavaliskai tvarke, jei tvarke, velionio kuna? Kiek teko girdeti, jo zmona ar sugyventine dirba morge, todel gal ir pranese draugui apie uzsieniecio kuna bei velionio artimuosius. Mano ziniomis, buvo reketuojama ir nasle, sake – duokite tiek pinigu, kiek turite, nes apskritai mires vyras nebus isveztas is Lietuvos“, – tvirtino V.Gasperovicius.

Bandydamas apginti savo darbuotojus ir i Vilniu vezama velionio kuna, Vilniaus laidojimo rumu direktorius kreipesi i viena apsaugos tarnyba bei uostamiescio policijos pareigunus, kad sie katafalka palydetu iki sostines.

„Is L.Statkaus isgirdome, kad jis visur turi labai daug pazistamu, todel ir ememes visu apsaugos priemoniu. Kaip atrodytu, jei katafalkas su uzsieniecio palaikais patektu i avarija?“ – retoriskai klause V.Gasperovicius.

Pavoge lavona

Pats L.Statkus pateike visai kitokia ivykiu versija. Jo teigimu, apie mirusi uzsienieti jis suzinojo ne is morgo, nes jokia zmona ar gyvenimo drauge jame nedirba.

Esa apie Klaipedoje mirusi ispana pranese Ispanijos draudimo bendroves atstovybes Maskvoje darbuotojai. „Su jais teko dirbti pries ketverius metus, kai taip pat pervezeme palaikus. Todel dabar vel kreipesi i mane. Taciau jie tris dienas neatsiunte reikiamu dokumentu, todel kreipiausi i tos pacios Ispanijos draudimo kompanijos atstovybe Londone“, – tvirtino L.Statkus.

Jis teige, kad su velionio nasle sutare, jog mirusi vyra pargabens i Ispanija. Todel moteris esa dave savo paso kopija ir jau turejo pasirasyti igaliojima palaikams vezti. Taciau netiketai suskambo telefonas – kalbejo Vilniaus laidojimo rumu atstovas, kuris pranese atvaziaves pasiimti palaiku.

„Trenke kaip zaibas is giedro dangaus. Jie neturejo jokiu igaliojimu palaikams pasiimti. Be to, nors man ir zadejo, taciau nesumokejo uz visus atliktus darbus. Taip, isleidau apie 500 euru, nes reikejo ir kuna balzamuoti, ir dokumentu vertimus daryti, ir vertejus samdyti, o dar telefoniniai pokalbiai su Maskva ir Londonu“, – vardijo vienas uostamiescio laidojimo verslo magnatu.

Jis pripazino, kad vilnieciai sutiko sumoketi prasoma suma, taciau pareikalavo saskaitos-fakturos. L.Statkus esa isvaziavo jos atvezti, o kai grizo i „Aterna“, nei vilnieciu, nei palaiku neberado.

„Vidury baltos dienos pavoge lavona. Taip dar nera buve, todel svarstau, ar rasyti pareiskima policijai del palaiku vagystes“, – baisejosi L.Statkus.

Taciau liudininkai teige, jog vilnieciai i „Aterna“ atvyko apie 14 valanda, iskart buvo paskambinta L.Statkui. Sis esa atvaziavo tik tam, kad pasiimtu pinigus, o isgirdes, jog reikia saskaitos-fakturos, pasiule vaziuoti pas ji i namus.

„Suprantama, kad vairuotojas atsisake, as irgi nevaziuociau, nes nezinia, kas gali nutikti“, – teige pokalbio liudininkai.

Vairuotojui atsisakius, L.Statkus turejo laiko saskaitai atvezti, mat vilnieciai is Klaipedos pajudejo tik po 17 valandos.

Kersijo rusai?

L.Statkus isitikines, kad tokia situacija susikloste todel, jog draudimo brokeriai rusai, su kuriais verslininkas atsisake dirbti, norejo jam atkersyti. Todel esa ir pasisamde Vilniaus laidojimo rumus, nes „yra juos nusipirke“, kad sie perveztu ispano palaikus.

„Sutikome moketi, taciau ir dabar nezinau, uz kokius darbus turejome atsiskaityti. Dokumentai nebuvo sutvarkyti, kunas taip pat nebuvo balzamuotas. As tokius zmones, kurie pinigus nori pasiimti nieko nepadare, vadinu chuliganais“, – tvirtino V.Gasperovicius.

Jis itare, kad L.Statkus emesi savavaliskai organizuoti kuno pervezima, mat tokia paslauga nepigiai kainuoja. Pavyzdziui, nugabenti palaikus i Ispanija lektuvu kainuoja apie 12 tukst. litu, automobiliu – apie 15 tukst.

L.Statkus tikino, kad jau buvo nusipirkes kelto bilietus ir ispano palaikus dar vakar turejo islydeti.

„Baisiausia buvo ispano nasles reakcija. Neatsigavusi po soko, ji vis kartojo, kad cia Rusija, mafija ir kad reikia kuo greiciau begti i Ispanija. Suprantama, juk zmones buvo reketuojami. Kol tokie chuliganai neatsidurs „cypeje“, tol uzsienieciai is musu ir begs“, – samprotavo vilnietis.

Uz velioni – 600 litu

V.Gasperovicius prisimine, jog praejusiais metais teko tureti reikalu su L.Statkumi. Tuomet Klaipedoje taip pat mire ispanas. Jo draudimo kompanija L.Statku ipareigojo kuna balzamuoti ir paruosti pervezimui, o gabenima organizuoti nusamde Vilniaus laidojimo rumus.

„Kai kunas pasieke Ispanija, artimieji nutare dar karta atlikti skrodima. Jo metu paaiskejo, kad dingo dalis vidaus organu. Taciau kaip ir kur – L.Statkus nesugebejo paaiskinti“, – prisimine vilnietis verslininkas.

L.Statkus pernai taip pat buvo isipainiojes i nemalonia istorija del vokiecio, nuskendusio Juodkranteje, palaiku pervezimo.

Jo individuali imone turejo palaikus is Juodkrantes pargabenti i Klaipeda, nes buvo sudare sutarti su savivaldybe del velioniu pervezimo. Taciau vokieciu ekskursija organizavusios bendroves atstovai primygtinai prase, kad palaikai butu nuvezti i „Aterna“, kur yra padorus saldytuvai, o ne Teismo ekspertizes skyriu, kur palaiku laikymo salygos tuo metu buvo kraupios. Juo labiau kad vokieciui jau buvo konstatuota mirties priezastis ir skrodimo nereikejo.

Tokio prasymo tikslas – neapsijuokti Europoje, nes vokieciu ekskursija buvo uzsakes vienas didziausiu Vokietijos dienrasciu.

Taciau L.Statkus nuveze kuna teismo ekspertams ir dar is kelione organizavusios firmos paprase 340 litu.

Bendroves atstove nenurimo ir prase „Aternos“, kad si kuo greiciau paimtu palaikus, juos tinkamai paruostu ir perveztu i Vokietija.

„L.Statkus labai nenorejo mums atiduoti velionio kuno. Ji atgavome tik tada, kai sumokejome 600 litu. Uz ka? Neva uz atliktas paslaugas – ekspertini tyrima, kurio nereikejo, o be to, jis nemokamas, ir balzamavima, kuri atlikome patys. Manau, kad L.Statkus taip "limpa" prie uzsienieciu kunu, nes is ju pervezimo tikisi nemazai uzdirbti“, – teige ritualiniu paslaugu bendroves „Aterna“ direktore Vitalija Rumbaitiene.

*******************************************

http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=5080&Itemid=356

  ******************************************************************************************

Sis puslapis atspausdintas is http://www.lrytas.lt

 

Nuomones

Paskutineje kelioneje lydi nesusipratimai

 

Tautvydas KONTRIMAVICIUS
LR korespondentas

2009-05-14

Tik kas trecia ritualines paslaugas Lietuvoje teikianti imone turi tinkamas patalpas paruosti velionio kuna sarvoti. Todel netrukus licencijos uzsiimti siuo verslu bus teikiamos pagal nauja tvarka.

Tai po „Lietuvos ryto“ publikacijos (2009 04 20) pripazino Lietuvos ritualiniu paslaugu asociacijos (LRPA) valdybos pirmininkas Gintautas Gylys.

Dienrastyje buvo rasoma apie tai, kad mazame, tankiai gyvenamame Utenos kvartale viena salia kitos veikia net penkios sarvojimo sales.

Baznycios gatves gyventojai piktinasi, kad kasdien tenka buti nesibaigianciu sermenu stebetojais.

- Atvykote i Utena pasidometi cia esama padetimi.

Ar imanoma ka nors padaryti, kad ritualiniu paslaugu teikeju ir gyventoju konfliktu butu isvengta? – „Lietuvos rytas“ paklause G.Gylio.

- Lietuviams tiesiog iprasta konfrontuoti ir veltis i ivairias intrigas.

Kartais idomu pasvarstyti – o kam butu naudinga, jei vieno ar kito verslininko neliktu.

Daug nesusipratimu turetu issklaidyti nuo siu metu pradedanti galioti nauja laidojimo verslo licencijavimo sistema.

Visos imones, teikiancios paslaugas, susijusias su mirusiojo laidojimu, nuo liepos 1 dienos gales testi veikla tik isigijusios licencijas.

Salyje dar tik pradetos naudoti specialiai palaikams vezti skirtos transporto priemones, kuriose kunas bet kuriuo metu laiku gali buti vezamas esant reikiamai temperaturai.

Ar kam nors kyla klausimas, kur deda ivairias atliekas ritualiniu paslaugu teikejai, isikure tarp gyvenamuju namu?

Mes zinome faktu, kai tos atliekos, paruosus kunus sarvoti, ismetamos tiesiog pasalyje – i kieme iskasta duobe.

- O sanitarine zona suformuojama stengiantis itikti ritualines paslaugas teikianciam verslininkui?

- Musu asociacija itrauke nauja termina – moralines apsaugos zona. Jis labiau atitinka visuomenes interesa.

Bet ritualines paslaugas teikianciu imoniu nebutina iskelti is gyvenamuju vietoviu i sunkiai pasiekiamus uzkampius.

 

Moko ir balzamuoti

* Lietuvos ritualiniu paslaugu asociacija (LRPA) dabar vienija beveik 40 imoniu, veikianciu visoje salyje.

* Septynios LRPA imones gamina karstus, dvi siuva drabuzius ir avalyne, skirta sarvoti.

* Vilniuje esanti bendrove emesi irengti specialius automobilius zmoniu palaikams vezti.

* Asociacija rengia kursus zmonems, norintiems ismokti balzamuoti ir paruosti palaikus sarvoti

 

**********************************************************************************************
2009-05-12
  
Straipsnis dienrascio "Respublika" priede Pastoge:
  
"Ritualines paslaugos- SUNKMETIS ir cia"
(elektroninio varianto nera)
Ramunas Liutkevicius
  
Nesvarbu, kokia butu ekonomine situacija, ar krize ateina, ar praeina, gyvybes ir mirties ciklas nekinta. Taciau sunkmetis neaplenke ir ritualiniu (laidojimo) paslaugu verslo- jo atstovai taip pat susiduria su daugybe neissprestu klausimu.
  
tesinys laikrastyje
**********************************************************************************************
  

Sis puslapis atspausdintas is http://www.lrytas.lt

 

Aktualijos

Atidengtas karstas sukele soka

KLAIDA. Supainioje zuvusiuju kunus ekspertai viena ju nuveze ne i tuos laidojimo namus

 

Arunas KARALIUNAS

LR korespondentas

2009-04-29

20-mecio Andriaus Marcinkeviciaus, savaitgali zuvusio avarijoje, artimiesiems teko isgyventi ne tik netekties skausma. Pribloskiamas netiketumas ju lauke, kai kunas buvo atveztas i laidojimo namus.

I Kauno ritualiniu paslaugu imone „Egvalda“ uzvakar vakare susirinke zuvusiojo artimieji nustero atidare karsta – jame gulejo kito jaunuolio kunas.

Zuvusio kauniecio motina istiko sokas. Sumise artimieji eme slepti atveztus vainikus automobiliu bagazinese.

Kuno sulauke tik kita diena

Dar veliau i sermenis atvyke giminaiciai isvis nesuvoke, kodel sales durys uzrakintos.

Jie maige mobiliuosius telefonus ir megino issiaiskinti, ar teisingai uzsirase laidojimo namu adresa.

Bendroves „Egvalda“ darbuotojai skubiai isvyko i Teismo medicinos instituto Jurbarko poskyri, is kur buvo atgabentas kito zmogaus kunas. A.Marcinkeviciaus palaikai Kauna pasieke tik vakar paryciais.

Draugai Klaipedos nepasieke

Nakti i sekmadieni A.Marcinkevicius su dviem vaikinais ir mergina is Kauno greitkeliu vaziavo i Klaipeda.

Netoli Butkiskes kaimo ju automobilis „Volkswagen Vento“ nuleke i salikele. A.Marcinkevicius ir Dalius Miksa zuvo is karto. Kiti du jaunuoliai buvo sunkiai suzaloti.

Abu zuvusieji turejo dokumentus su nuotrauka, todel ju asmenybes buvo greitai nustatytos. Pirmadienio ryta juos atpazino ir artimieji.

Tuomet ritualiniu paslaugu bendroves „Raseiniu rimtis“ darbuotojai zuvusiu kaunieciu kunus nuveze i Teismo medicinos instituto Jurbarko poskyri nustatyti mirties priezasties. Kartu su kunais buvo isvezti ir dokumentai.

Bendrove „Raseiniu rimtis“ yra laimejusi konkursa vezti per nelaimingus atsitikimus zuvusiu zmoniu kunus.

I Jurbarka vaziavo dukart

A.Marcinkeviciaus motina sarvoti zuvusi sunu pasirinko ritualiniu paslaugu bendroves „Egvalda“ sale. Sios bendroves darbuotojai nuvyko i Jurbarka pasiimti kauniecio palaiku. Jie paeme ta karsta, kuri perdave ekspertai.

Apmaudi klaida paaiskejo tik sugrizus i Kauna ir atidarius karsta. Tuomet teko vel vaziuoti i Jurbarka ir pargabenti A.Marcinkeviciaus palaikus.

Si darba „Egvalda“ atliko savo saskaita. Bendroves vadovai parupino netgi naujus drabuzius, kuriais buvo aprengtas zuves A.Marcinkevicius.

„Zmones istiko nelaime. Sukeitus palaikus, jie patyre dar viena smugi. Butu nemoralu prasyti sumoketi uz kazkieno klaidas“, – pasakojo „Egvaldos“ direktorius Egidijus Grybas.

Jis tvirtino, kad suklyde zmones galejo bent atsiprasyti jaunuolio artimuju.

Atliko tik vezejo darba

„Policijos pareigunai pateike mums uzduoti nuvezti i Jurbarka du kunus. Ja ir ivykdeme“, – aiskino bendroves „Raseiniu rimtis“ direktore Dale Jociene.

Jos nuomone, nesusipratima galejo lemti aplinkybe, kad pirma karta is Raseiniu i Jurbarka ekspertams vienu metu buvo nuvezti du kunai.

D.Jociene svarste, kad galbut policijos pareigunai galejo pazenklinti kunus arba jiems gabenti skirtus maisus. Kai vezamas vienas kunas, suklysti esa neimanoma, todel ir zymeti kuno nera jokios prasmes.

Kita vertus, D.Jocienei atrode, kad abu zuve vaikinai buvo visiskai nepanasus, tad juos atskirti neturejo kilti sunkumu.

Ekspertas issisukinejo

Visai kitaip kalbejo Teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio teismo medicinos ekspertas Algirdas Joksas.

Jam abu zuve kaunieciai atrode labai panasus.

Atskirti juos pagal turimus dokumentus trukde ir per eismo ivyki patirti suzalojimai.

„Si darba dirbu jau 29 metus, taciau pirma karta pasitaike toks nemalonus atvejis“, – sutrikes aiskino A.Joksas.

Jis megino issisukineti tvirtindamas, esa ekspertai mirusiuju asmens tapatybes nenustatineja.

* * *

Artimiesiems – dar vienas smugis

Eividas Chmieliauskis, Raseiniu rajono vyriausiasis prokuroras

„Ivyko labai retai pasitaikanti ir apmaudi klaida, kuri zuvusiojo artimiesiems suteike papildomo skausmo.

Jokiuose teises aktuose nereglamentuojama, kad ekspertams siunciami mirusiuju kunai turi buti specialiai zenklinami.

Dideliuose miestuose toks zenklinimas reikalingas, nes ten vienu metu i morga atgabenama daug kunu ir juos atskirti tikrai kiltu sunkumu.

Abieju kaunieciu per avarija patirti suzalojimai tikrai nebuvo tokie, kad butu sunku juos atpazinti.“

* * *

Sukeisti lavonai

* 2005 metu lapkriti Prienu ligonineje mires 75 metu V.Karalius buvo palaidotas kaip bendraamzis V.Selenis. Klaida paaiskejo, kai artimiesiems buvo delsiama atiduoti V.Karaliaus palaikus. Kalte del klaidos prisiemusi ligonines priimamojo vyresnioji slaugos administratore G.Maciuliene teige pasitikejusi V.Selenio palaiku atsiimti atejusia kaimyne, kuri supainiojo mirusius vyrus.

* 2006 metu sausi buvo sukresti artimieji, susirinke pagerbti Kupiskio rajono Simoniu miestelyje pasarvotos 62 metu G.Skukauskienes. Pazvelge i atidaryta karsta, kuriame turejo guleti savo namuose mirtinai susalusi velione, jie isvydo nematyta daug vyresne moteri. Painiavos pedsaku ieskota Pasvalyje: ten savaitgali taip pat buta susalusiu moteru, kurioms Panevezyje atlikta teismo medicinos ekspertize.

* 2008 metu kova sumaistis del sukeistu kunu kilo Telsiuose. Mitkaiciu kaimo kapinaitese palaidota urna su astuoniolikmecio V.Jusinskio palaikais. I paskutine kelione buvo palydetas ir kitas Telsiu rajono gyventojas – septyniolikmetis J.N. Vaikino artimieji pageidavo mirusiji kremuoti, taciau jo palaikus is morgo gavo ne urnoje, o karste. Sia klaida policijai atskleide teismo medicinos ekspertas R.Rauktys. Jis pranese, kad galejo buti sukeisti mirusiuju kunai, todel isveztas kremuoti ne gaisre Eigirdziu kaime zuvusio J.N., bet Brazdeikiu kaime nusizudziusio V.Jusinskio kunas. Taciau klaida istaisyti jau buvo per velu – urna su sudegintais V.Jusinskio palaikais jau buvo pakeliui i Telsius, o J.N. kunas tebegulejo morge. Paaiskejo, kad V.Jusinskio kunas kremuoti i Ryga buvo isveztas su J.N. palaiku dokumentais. Jie buvo sukeisti. I morga mirusiu vaikinu kunai buvo atvezti beveik tuo pat metu.

****************************************************************************************************************************************************** 

Dienrastis "Klaipeda", 2009-04-21

Virginija Spuryte
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

 

Mirusiojo kaina – 800 litu

Artimojo netekusius klaipediecius slegia ne tik liudesys, bet ir saskaitos uz laidotuves. Jos issipucia ir del laidojimo imoniu iskaiciuotu velionio "isigijimo" ir laikymo islaidu.

Iskart itare klasta

Islaidu nasta taps dar sunkesne del netrukus isigaliosiancio palaiku saugojimo mokescio.

Vakar savivaldybeje ivyko konkursas isrinkti imone, kuri laikinai laikytu ir saugotu Klaipedos savivaldybes teritorijoje mirusiuju zmoniu palaikus.

Konkursui pasiulymus pateike tik dvi bendroves – "Aterna" ir V.Ceponio individuali imone.

Ritualiniu paslaugu bendroveje "Aterna" palaikai laikinai laikomi ir saugomi ir siuo metu, nes bendroves patalpos panaudos sutarties pagrindais yra isikures Teismo medicinos instituto (TMI) Klaipedos ekspertinis skyrius. Todel aisku, kad "Aterna" atitiko konkurso salyga tureti bent sesias vietas, kur galetu nuolat saugoti velionius.

Bute registruota V.Ceponio individuali imone jau bemaz septynerius metus Klaipedoje uzsiima palaiku gabenimu. Ji neturi nuosavu patalpu, kuriose butu irengta ir saldytuvu palaikams saugoti.

"Mes konkurso nelaimesime. Jau zinome kainas ir musu pasiulytoji yra didesne", – aiskino Valdas Ceponis.

Paklaustas, kur pergales atveju butu saugojes palaikus, V.Ceponis nezinia kodel supyko: "Jus pagal "Aternos" uzsakyma dirbate? Visas konkursas jai sukurtas ir dabar ateina dvelksmas, kad cia uzsakomasis straipsnis".

Taciau galiausiai jis prasitare, kad turi issinuomojes patalpas, pritaikytas laidojimo paslaugoms, ir jose yra daugiau nei sesi saldytuvai. Sios patalpos – Klaipedos rajone.

Uz para – 100 litu

Konkurso, kurio nugaletojas turetu paaisketi sia savaite, baigtis daugeliui klaipedieciu dziaugsmo tikrai nesuteiks.

Jo laimetojas tures saugoti tik neatpazintus lavonus, vienisu zmoniu ir tu, kuriuos laidoti atsisako gimines, palaikus. Per metus – 70 velioniu.

Klaipedoje per savaite mirsta daugiau nei dvidesimt zmoniu. Todel uz tu gyventoju, kurie nepatenka i numatytas kategorijas, palaiku saugojima tures moketi velioniu artimieji.

Iki pernai rudens palaikai nemokamai budavo saugomi TMI Klaipedos ekspertiniame skyriuje. Si emus remontuoti, ekspertai laikinai persikele i "Aterna". Nuo tada uz zmoniu, turinciu giminiu, palaiku saugojima artimieji turi sumoketi "Aternai". Ikainis – 100 litu uz para.

Panasu, kad taip bus ir toliau. Pavyzdziui, penktadienio avarijoje zuva zmogus. Medicinos ekspertai i darba ateis tik pirmadienio ryta, todel reikia kur nors 2,5 paros saugoti palaikus. Tikriausiai jie bus nuvezti i mineta konkursa laimejusia imone, kuri paskui paprasys artimuju uz tas paras sumoketi.

Konkurso salygose buvo numatyta, kad ji laimejusi bendrove turi teikti tik palaiku, kuriems jau atlikta ekspertize, saugojimo paslauga.

Tvarkos nera desimtmeti

Palaiku saugojimo prievoles kratosi ir TMI Klaipedos ekspertinis skyrius, ir savivaldybe, todel islaidos kraunamos ant gyventoju peciu.

"Dar 2007 metais Vyriausybe prieme nutarima, kurio esme ta, kad TMI turi buti atlaisvintas nuo nebudingu funkciju, tarp ju – ir palaiku saugojimo", – teige TMI Klaipedos ekspertinio skyriaus vedejas Vidmantas Armonas.

Taciau savivaldybes Sveikatos apsaugos skyriaus vedeja Janina Asadauskiene buvo kitos nuomones: "Problema yra teismo ekspertuose ir tai, kad palaiku pervezimas ir laikinas saugojimas nera reglamentuoti teises aktuose. Taciau kai ekspertai reikalavo 150 kvadratiniu metru savivaldybei priklausanciu patalpu Klaipedos universitetineje ligonineje – tai buvo funkcija, o kai negavo – tai jau ne".

Isties tarp savivaldybes ir TMI Klaipedos ekspertinio skyriaus vyko derybos del papildomu patalpu skyrimo pastarajam skyriui. Patalpose esa buvo galima irengti saldytuvus ir juose laikyti palaikus. Taciau savivaldybe uzsispyre ir papildomu patalpu nesuteike.

"Tai zaidimas i vienus vartus. Dar 1998 metais buvo isleistas sveikatos apsaugos ministro isakymas, kuriame aiskiai pasakyta, kad savivaldybes gydytojai turi parengti mirties liudijimo isdavimo tvarka. Tuomet ir butu aisku, kas uz ka atsakingas. Kokie siemet metai?" – ironizuodamas klause V.Armonas.

Yra ir perspektyviu lavonu

Kai TMI Klaipedos ekspertinis skyrius persikele i "Aternos" patalpas, Klaipedoje liudesio versle isigalejo ir daugiau negeroviu. Viena ju, anot Lietuvos ritualiniu paslaugu asociacijos valdybos pirmininko Gintauto Gylio, savivaldybes gydytojos Janinos Asadauskienes pasirasytas gydymo istaigoms skirtas rastas, kad sios paciento mirties atveju kreiptusi i laidojimo bendroves.

"Taip informacijos apie mirusius pardavimas laidojimo imonems tapo legalus", – konstatavo G.Gylys.

Neoficialiomis ziniomis, Klaipedoje palaiku kaina nesiskiria nuo kitu didziuju Lietuvos miestu. Informacijos apie palaikus kaina siekia nuo 200 iki 400 litu. Jei lavonas yra perspektyvus – jo laidotuviu suma gali siekti apie 10 tukst. litu – tuomet informacija apie ji suteikiama uz 800 litu.

Sios sumos yra iskaiciuojamos i laidotuviu saskaita.

Viena pirmuju informacija apie mirti, taciau ne ligonineje, pasiekia ir V.Ceponi. Jis jau tris kartus laimejo savivaldybes skelbta konkursa i morga nuvezti velionius, kuriems reikalinga teismo medicinos ekspertize.

Trejus metus galiojancios sutarties verte – 520 tukst. litu. Ji baigsis kitu metu rugseji.

Biciulis – A.Burksas

G.Gylys tikino, jog Klaipedoje liudesio versle isisaknijusios negeroves isnyktu, jei butu isteigta teritorine lavonine.

Taciau jos kurimas uostamiestyje jau spejo apaugti ivairiais itarimais. Pirmiausiai todel, kad i teritorines lavonines galimo steigimo reikalus aktyviai isikiso Klaipedos apskrities virsininkas Arunas Burksas, nors pats ne karta kartojo, kad tai – ne apskrities funkcija.

"Matau, kad daugelis apskrities savivaldybiu susiduria su tokiomis pat problemomis, susijusiomis su palaiku saugojimu. Todel ir stengiuosi sias problemas spresti", – tvirtino A.Burksas.

Virsininkas neslepe, kad laidojimo paslaugu sfera – jam artima. Bendrove "Neringos komunalininkas", kuriai vadovavo A.Burksas, desimt metu Neringoje uzsieme neatpazintu velioniu laidojimu.

V.Ceponis taip pat labai arsiai gyne teritorines lavonines ideja. "Dabar valstybes ir savivaldybiu biudzetams – kritinis momentas. Tai kodel savivaldybe negali duoti tu papildomu patalpu prie morgo ir jose ikurti teritorine lavonine? Tuomet nereikes pervezioti palaiku", – tikino V.Ceponis.

Jis ir A.Burksas – geri pazistami. A.Burksas neslepe, kad su V.Ceponiu biciuliaujasi nuo vaikystes, kai pradejo kartu buriuoti. Dabar – ir vienas, ir kitas yra daugkartiniai Lietuvos buriavimo cempionai.

Biuras – "kemperyje"

Paklaustas, ar jis nera suinteresuotas, kad greta TMI Klaipedos ekspertinio skyriaus butu ikurta teritorine lavonine, V.Ceponis vel pyktelejo: "Prie ko cia tai?"

Taciau informacinese tarnybose skelbiama, kad V.Ceponio individuali firma veikia Liepojos g. 41. Ten pat, kur ir yra TMI Klaipedos ekspertinis skyrius. Ir kur geriausia vieta teritorinei lavoninei ivardijo A.Burksas.

Skyriaus vedejas V.Armonas issigyne, kad su V.Ceponio individualia imone niekada nera nei sudares, nei nutraukes nuomos sutarciu.

Tuo paciu adresu veikia ir dar viena – L.Statkaus individuali imone, kuri taip pat teikia laidojimo paslaugas.

"Klaipeda" ne karta yra gavusi skundu, kad Liudas Statkus savavaliskai aprengia TMI Klaipedos ekspertiniame skyriuje ar Klaipedos universitetines ligonines Patologijos skyriuje istirtus palaikus ir is artimuju uz sia paslauga praso pinigu.

"L.Statkus ir V.Ceponis – kaip viena pavarde. Oficialiai ju ligoneje tikrai nera, taciau negerai, kad jie ten sukiojasi. Juos jau tyre ir Specialiuju tyrimu tarnyba, ir Mokesciu inspekcija, bet, matyt, nieko nerado", – teige J.Asadauskiene.

Nors siuo metu TMI Klaipedos ekspertinis skyrius is Liepojos gatves yra issikeles i "Aterna", greta remontuojamu patalpu stovi vadinamasis kemperis, ant kurio puikuojasi reklama. Informuojama, kad teikiamos laidojimo ir kremavimo paslaugos bei nurodomas V.Ceponio telefonas.

"Kemperis", matyt, parengtas ilgam stovejimui, nes yra paramstytas plytomis.

"Kam jis rupi: jums ar "Aternai"? – vaidenimosi del esa uzsakomojo straipsnio neatsikrate V.Ceponis.

Jis atmete argumentus, kad taip palikti "kemperi" yra neetiska ne tik artimuju netekusiu klaipedieciu, bet ir kitu laidojimo imoniu atzvilgiu. "Kiti irgi tegul statosi, juk tai viesa vieta. As kaip tik informuoju apie paslauga, zmonems patogu, nereikia niekur blaskytis, o be to, ir pigiau darau", – tikino V.Ceponis.

   

 

********************************************************************************************

2009-03-18

Del lavonines – derybos

Del lavonines – derybos
© Nerijaus Jankausko nuotr.

Apskrities virsininko administracija emesi tarpininkauti tarp geruoju nesusitarianciu miesto vadovu ir M.Romerio teises instituto padalinio Klaipedoje teismo medicinos ekspertu.

Nors Lietuva dar nesuskirstyta regionais ir regionines lavonines tebera svajone, taciau uostamiestyje apie tai ne tik galvojama, bet ir imamasi zygiu steigti tokia istaiga.

Pernai rugseji pradeta M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipedos skyriaus patalpu renovacija jau eina i pabaiga. Kaip teige sios istaigos vadovas Vidmantas Armonas, statybininkai darbus jau baige, liko sulaukti irangos, kuri gaminama ne Lietuvoje.

Jeigu viskas vyks pagal plana, siemet vasaros pabaigoje darbus gales tikrinti komisijos ir epidemiologai.

"Butu logiska dabar spresti teritorines lavonines klausima, – susitikime su apskrities virsininku Arunu Burksu teige V.Armonas. – Musu istaigai skirtu 350 kvadratiniu metru teismo medicinos ekspertams bei patalpoms, kuriose butu laikomi mirusieji, pernelyg mazai. Jeigu mums butu planuojama suteikti teritorines lavonines statusa bei skirti atlikti jos veikla, reiketu dar bent 150 kvadratiniu metru patalpos."

Tokia patalpa yra. Ji jungia teismo medicinos ekspertu ir Klaipedos universitetines ligonines morga. Taciau senas konfliktas tarp miesto valdzios ir M.Romerio universiteto vadovybes neleidzia susitarti, kad nenaudojama ligonines patalpa butu perduota teismo medicinos ekspertu zinion.

Vakar susitarta, kad apskrities virsininkas bandys tartis su miesto meru. Jeigu meras bus neperkalbamas, apskrities administracija ketina revizuoti jai pavaldziu sveikatos istaigu patalpas ir galbut kuria nors is ju ismainyti i reikalinga morgui plota. Antradienio pokalbio metu minetas vienas tokiu galimai keistinu plotu – Priklausomybes ligu centrui priklausantis 80 kvadratiniu metru ploto butas Liepu gatveje, kuriame ketinta irengti sios ligonines archyva.

A.Burksas zadejo su Klaipedos meru Rimantu Taraskeviciumi pradeti derybas jau siomis dienomis.

***********************************************************************************************************

Diena Media inf.

2009-03-17, 14:59

Palaiku laikymui truksta vietos

Palaiku laikymui truksta vietos
© N.Jankausko nuotr.

Antradieni Klaipedos apskrities virsininko administracijoje kalbeta apie tai, kur saugoti mirusiu gyventoju palaikus.

Teismo medicinos instituto Klaipedos skyriaus vedejas Vidmantas Armonas apskrities vadovams pasiule uostamiestyje ikurti regionini palaiku laikymo centra. Esa toks centras galetu atsirasti jei Teismo medicinos instituto Klaipedos skyriui butu perduota 150 kv. m Klaipedos universitetines ligonines patalpu.

Klaipedos apskrities virsininkas Arunas Burksas zada tartis su miesto vadovais, kad reikiamos patalpos butu ismainytos i apskrities pavaldume esancias patalpas. Tuomet esa uostamiestyje galetu atsirasti regioninis morgas.

*********************************************************************************************************

Daiva Janauskaite

2009-01-08

Liepsnojo aistros del mirusiuju

Liepsnojo aistros del mirusiuju
© Vytauto Liaudanskio nuotr. Gincas: teismo medicinos ekspertas V.Armonas (desineje) bande irodyti, kad laikyti benamiu lavonus – ne jo darbas.

Del mirusiuju laikymo Klaipedoje gincijamasi ir vis nerandama tiesos. Taip vienu sakiniu galima reziumuoti vakar ivykusi audringa penkiu meru, teismo medicinos ekspertu bei apskrities virsininko pokalbi.

Po sypsenu – rietenos

Vakar naujasis Klaipedos apskrities virsininkas Arunas Burksas pakviete visa buri pasnekovu pasikalbeti apie mirusiuju laikymo problemas. Atvyko penkiu Vakaru Lietuvos regiono rajonu merai, Klaipedos apygardos vyriausiasis prokuroras Ignas Laucius, apskrities policijos virsininko pavaduotojas Dainius Smatavicius, Klaipedos meras bei kelios valdininkes, M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto direktorius Alvydas Pauliukevicius bei sio instituto Klaipedos skyriaus vadovas Vidmantas Armonas.

Pries susitikima maloniai sveikinesi ir vieni kitiems sypsojesi jo dalyviai netrukus taip isikarsciavo, kad ne tik pradejo audringai gestikuliuoti, bet ir negailejo vieni kitiems uzgauliu epitetu.

Reikalavo pinigu

Pretekstu dar karta garsiai kalbeti apie jau kelerius metus eskaluojama mirusiuju laikymo tema tapo ritualiniu paslaugu imones „Aterna“ pries Naujuosius rajonu savivaldybems issiuntineti ispejimai.

Sios bendroves patalpas jau pusmeti nuomoja teismo medicinos ekspertai, cia atliekami nusikaltimo auku bei neaiskiomis aplinkybemis zuvusiuju tyrimai. Cia vezami ir benamiu, neatpazintu bei artimuju paliktu likimo valiai lavonai is visos apskrities.

„Aterna“ pries ilguosius savaitgalius ispejo uz tokiu velioniu laikymo valanda paprasysianti po 17 litu ir pareikalavo savivaldybes sudaryti sutarti su bendrove.

Isgasdinti tokio pranesimo rajonu merai elgesi nevienodai. Kretingos ir Skuodo rajonuose susitarta su vietos ligoniniu bei ritualiniu paslaugu imonemis, kad sventinems dienoms mirusiuju kunus sie priims i savo turimas saldymo patalpas.

Klaipedos rajone gatveje mires zmogus nugabentas i Taurages morga.

Pavadino kiaule

Susitikimo metu valdininkai prapliupo kaltinimais teismo medicinos ekspertams. Sie bande aiskintis esantys nestatutines organizacijos darbuotojai ir dirbantys ne istisa para, o tik nuo astuntos ryto iki penktos vakaro.

Nors susitikimo metu tiketasi rasti racionalu sprendima ir susitarti, kaip palengvinti ekspertu darba, taciau kalbos apie buvusius konfliktus del miesto skirtu ekspertams patalpu iplieske ambicijas. Skubejes i kita susitikima R.Taraskevicius mestelejo fraze: „Isileisk kiaule i baznycia, lips ir ant altoriaus“ ir isejo.

Beisiplieskiancias rietenas emesi tramdyti A.Burksas, pats dar neseniai dirbes imoneje, kurios viena funkciju buvo pasirupinti Neringos mirusiaisiais.

Savo tiesa susirinkusiesiems bandes paaiskinti A.Pauliukevicius suprato, kad perrekti ji uzpuolusiu valdininku nepavyks, sutramde emocijas ir neisivele i negarbinga drabstymasi izeidimais. Veliau jis aiskino, kad R.Taraskevicius ta fraze parode poziuri ne tik i ji, bet ir i visa teismo medicinos ekspertu institucija.

Ikurtuves – vasara

Nors Klaipedos savivaldybes Socialinio departamento direktore Nijole Lauzikiene pazadejo, kad miestas sumokes uz mirusiu neatpazintuju, benamiu laikyma, A.Pauliukevicius nepatikejo jos pazadais.

„Panasiu kalbu esu girdejes ir kituose miestuose, bet kol nera realiu veiksmu, tiketi jomis negalima“, – aiskino A.Pauliukevicius.

Nuo praejusio rudens salia Klaipedos universitetines ligonines esancios teismo medicinos instituto Klaipedos skyriaus patalpos renovuojamos.

Seimo nario Eligijaus Masiulio pastangomis siems darbams praejusiu metu pabaigoje is biudzeto skirta daugiau pinigu nei tiketasi. Jeigu pinigai tikrai pasieks Klaipeda, jau siu metu vasaros pradzioje ekspertai is Joniskes gatveje nuomojamu patalpu gris i iprasta vieta ir dirbs moderniai irengtose patalpose. Galbut iki to laiko ir istatymu leidejai suskubs reglamentuoti, kas turi gabenti ir saugoti mirusiuosius.

Teismo medicinos ekspertai dusta nuo jiems uzkraunamo darbo kruvio. Dabar jie privalo skrosti ne tik smurtiniu nusikaltimu ar nelaimingu atsitikimu aukas, bet ir tuos mirusiuosius, kuriu mirties priezastis nera aiski.

Ekspertai noretu, kad namuose del neaiskiu priezasciu mirusiems zmonems mirties liudijima galetu israsyti ir seimos gydytojai.

Medikai tvirtino, kad kol kas tokiu igaliojimu bendrosios praktikos gydytojai neturi. Sia problema taip pat turetu isspresti rengiamas istatymas. Darbo grupe padeciai analizuoti ir istatymo projektui parengti dirba jau daugiau nei metus. Taciau vakarykscio susitikimo dalyviai isitikine, kad taip teoriskai dirbti ji gali dar ilga laika.

Po susitikimo A.Pauliukevicius ir V.Armonas gyre uostamiescio prokuraturos bei policijos vadus uz dalykiskuma. Klaipedos apskrities policininkams isaiskinta, kaip jie turi elgtis iskviesti del zmogaus mirties.

Nors pokalbis apciuopiamu rezultatu neatnese, bet apie vienu kitiems reiskiamas pretenzijas susitikimo dalyviai isgirdo is pirmu lupu.

**********************************************************************************************************

2008-12-29

http://www.vakarai.us/news/139/ARTICLE/7640/2008-12-11.html

*****************************************************************

, Daiva Baroniene, „Lietuvos zinios“

   

Brangios mirusiuju keliones po Lietuva

 

Nugabenti mirusiji Panevezyje isikurusiems teismo medicinos ekspertams i Rokiski kvieciami birzieciai.

Jeigu jus, skaitytojau, nuvyktumete i Rokiski ir, susikloscius nelemtoms aplinkybemis, ten budamas mirtumete nesava mirtimi, jusu palaikams tektu guleti iki juos paims is Birzu atvyke ritualiniu paslaugu teikejai. Siu pareiga - palaikus nugabenti Panevezyje isikurusiems teismo medicinos ekspertams.

Isigaliojusi tvarka, kai Rokiskyje ar kuriame nors is sio rajono uzkampiu mirusiu zmoniu kunus ekspertams gabena Birzu ritualiniu paslaugu imone, piktina tokias pat paslaugas teikiancias Rokiskio imones. Rokiskenai isitikine, kad ju paslauga butu ir pigesne, ir kokybiskesne. Mat dabar mirusiuju artimieji paslaugos tiekejui is Birzu privalo sumoketi ir uz 64 kilometru kelia, kuri sis sukaria vaziuodamas is Birzu i Rokiski. Taciau Rokiskio rajono policija, i nelaimes vieta paimti mirusiuju kviesdama ne rokiskenus, o birziecius ritualiniu paslaugu tiekejus, neabejoja, kad elgiasi teisingai.

 Jauciasi ignoruojami

Tai, kad Rokiskio rajono policija nezinia kodel ignoruoja rokiskenus ritualiniu paslaugu tiekejus, o pirmenybe teikia birzieciams, LZ pabreze Rokiskio rajono savivaldybes tarybos narys, pats uzsiimantis ritualiniu paslaugu verslu, Petras Kazemekas. Pasak politiko ir verslininko, Rokiskyje nera ir niekada nebuvo nustatytos tvarkos, kas teismo medicinos ekspertams privalomai ekspertizei turetu nugabenti zuvusi, nuzudyta ar nusizudziusi zmogu.

               Nezinau, pagal kokia taisykle tai vyksta, taciau savo akimis matau, kad is Rokiskio rajono i Panevezi lavonus gabena vienos is Birzuose isikurusiu laidojimo imones atstovai. Isivaizduojate, kiek laiko uztrunka, kol, tarkim, gatveje suvazineto zmogaus pasiimti atvyksta birzieciai? Ju belaukiant, susirenka minia smalsuoliu, stebi, komentuoja situacija. Manau, tai - elementari nepagarba mirusiajam. Tuo metu Rokiskyje isikurusios imones paslauga galetu suteikti gerokai operatyviau ir butu isvengta daugybes nesusipratimu“, - LZ teige P.Kazemekas.

Rokiskio rajono tarybos narys teigia pastebejes, kad is Birzu i Rokiski iskviesti ritualiniu paslaugu tiekejai, matyt, del darbo gausos, paimti mirusiuju atvaziuoja po viena, lavona i automobili ibruka pries tai neideje jo i specialu maisa ir issiveza. P.Kazemekas isitikines, kad rokiskenai jo kolegos taip nepadarytu, su mirusiuoju elgtusi gerokai pagarbiau.

 Ismoko atsirinkti

„Policijai atkristu nemazai darbo, jei mes rastume zuvusiuju artimuosius, kurie ir pasirupintu nugabenti ju palaikus teismo medicinos ekspertams. Taciau labai dazni atvejai, kai artimuju salia nera, rasti juos sunku, tad palaiku transportavimu tenka pasirupinti mums“, - LZ sake Rokiskio rajono policijos komisariato virsininkas Stasys Meliunas. Policijos virsininkas neslepe, kad jo pavaldiniai mirusiesiems is Rokiskio rajono nugabenti i Panevezi kvieciasi Birzu imone, kuri, jo manymu, sia paslauga atlieka daug kokybiskiau.

Anot S.Meliuno, pasitiketi birzieciais, bet ne rokiskenais ritualiniu paslaugu tiekejais, ismoke pats gyvenimas. „Nezinau, kodel taip yra, taciau is Birzu iskviestas automobilis, turintis paimti mirusiji, nezinia kodel atvaziuoja greiciau nei is Rokiskio. Kadangi pareigunams nevalia palikti mirusiojo iki atvyks automobilis, turintis nugabenti kuna teismo medicinos ekspertams, taupydami savaji laika, mes ir kvieciames birziecius“, - tvirtino S.Meliunas.

 Leme geresne vadyba

Rokiskio rajono policijos virsininkas, skirtingai nei vienai is sio rajono ritualiniu paslaugu imonei vadovaujantis P.Kazemekas, tvirtino, kad Birzuose isikurusi imone mirusiajam rodo didesne pagarba. Pasak S.Meliuno, tai rokiskenai, o ne birzieciai gabenti mirusiojo atvyksta po viena ir be specialiu maisu, todel policininkai privalo padeti ikelti lavona i automobili. Policijos virsininkas neslepe, kad birzieciai turi didesni idirbi bendraudami su teismo medicinos ekspertais, todel, siems nugabenus lavona, greiciau gaunamas atsakymas apie jo mirties priezasti.

Alfa.lt

 

*****************************************

2008-10-08

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=18804318

*****************************************

2008-09-15

Teismo medicinos institutas palaiku nebesaugos

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=18529660

******************************************************

2008-09-10

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=18474265
 
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=18444320&rsslink=true
 
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=18365109

Is uzsienio spaudos:

http://www.vakarai.us/news/125/ARTICLE/5263/2008-08-21.html

******************************************************

2008-08-28

http://www.kaunodiena.lt/naujienos/lietuva/po-mirties-i-pragara-109070

******************************************************************************************************

“Vakaru ekspresas”,  2008 m. Liepos 23 d., Egle KIRLIAUSKAITE

Tinkamos ritualines paslaugos - retenybe

 

 

Ritualiniu paslaugu versla reglamentuojancios istatymu bazes pokyciai sali beveik galejo palikti be siu specifiniu paslaugu, todel duota papildomai laiko sios srities verslininkams imtis priemoniu, kad ju veikla atitiktu naujus reikalavimus.

 

 

Vakar Klaipedoje nagrinetos ritualiniu paslaugu verslo problemos, tarp kuriu - ir dazni istatymu bei ivairiu normu pazeidimai. Pasitarima sia tema surenge Lietuvos ritualiniu paslaugu asociacija (LRPA).

Pasak asociacijos valdybos pirmininko Gintauto Gylio, ritualiniu paslaugu verslu uzsiimancios imones daro daug Zmoniu palaiku laidojimo istatymo, isigaliojusio nuo siu metu 2008 m. kovo, bei higienos normos "Zmoniu palaiku vezimas, laikymas, sarvojimas. Bendrieji higienos reikalavimai" pazeidimu.

Ypac daug problemu kyla del netinkamai parengto transporto, neigudusiu vairuotoju. G. Gylys teige, jog juodai nudazytas didesnis automobilis dar toli grazu nera tinkamas palaikams vezti: "Kas butu, jei juodai perdazytume ugniagesiu automobili ir teigtume, jog tai - katafalkas?" - samprotavo LRPA valdybos pirmininkas.

Del sios priezasties vien siemet is ivairiu Europos Sajungos saliu, kurios dabar kelia grieztesnius reikalavimus ritualiniu paslaugu teikejams, Lietuvos pilieciai bei ritualiniu paslaugu firmos negalejo savarankiskai pargabenti 68 musu tevynainiu palaiku.

Kita opi problema - laidojimo biuru patalpu bukle. Patalpos turi atitikti temperaturos, vedinimo, apsvietimo, dezinfekcijos ir kitus teises aktais nustatytus reikalavimus, taciau realybe yra kiek kitokia. Zmoniu palaikai vis dar sarvojami ne pagal paskirti naudojamose arba higienos normu neatitinkanciose patalpose. G. Gylys pasakojo, jog karta teko dalyvauti sarvojimo apeigose, kurios vyko mokykloje. "Kaip galima deramai atsisveikinti su zmogumi, kai uz sienos vyksta muzikos pamoka?" - nesuprato vyras.

Pasitarime buvo paliestas ir licenciju bei higienos pasu isdavimo ritualiniu paslaugu imonems klausimas. Zmoniu palaiku laidojimo istatymas ipareigojo ritualiniu paslaugu imones pasirupinti licencija, be kurios jau nuo liepos 1-osios nebutu buve galima vykdyti sios veiklos. Visgi sio istatymo straipsnio isigaliojimas buvo atidetas, nes ritualiniu paslaugu imonems pritruko laiko ivykdyti istatyme joms iskeltus reikalavimus. Jei terminas nebutu pratestas, daugelis Lietuvos gyventoju, noredami tinkamai i paskutine kelione palydeti artima zmogu, turetu dar viena didziuli galvos skausma - legaliai toliau dirbti galetu tik labai nedaug ritualines paslaugas teikianciu firmu.

Istatymas galutinai isigalios po metu, per kuriuos bus perziurimos higienos normos, sugrieztinti bei sukonkretinti reikalavimai transporto priemonems, sarvojimo salems, numatyta si versla kontroliuojanti institucija bei kontroles sistema.

"Kol nera supratimo, kalbejimo, kas ir kaip turi buti, tol ka nors pakeisti yra labai sunku", - sake LRPA valdybos pirmininkas G. Gylys.

 

*******************************************************************************************************

 

Mirusiojo kuna teko ispirkti

2008 m. Geguzes 20 d.

Jadvyga BUIVYDIENE

 

Neseniai palaidoto baisogaliecio Jono Laivio artimieji teigia, kad laidojimo paslaugas teikianti bendrove mirusiojo kuna buvo pasigrobusi, ir velioni jiems teko issipirkti. Bendroves direktoriaus teigia, jog veikta pagal sutarti su Radviliskio rajono savivaldybe.

Mirtis pirtyje

Radviliskio rajono Baisogalos miestelio 89 metu gyventojas Jonas Laivys su devyneriais metais jaunesne savo zmona Julijona penktadieni issiruose i Seduva. Siame mieste garbaus amziaus sutuoktiniai planavo nusipirkti sveikuolisku maisto produktu. Senolis Jonas rupinosi sveikata ir jau kuris laikas maitindavosi ne bet kuo.

Jonas Laivys taip pat buvo prisiekes pirties myletojas. Baisogalos miestelio pirtis jau kuris laikas buvo remontuojama, ir i Seduva atvykes senolis nusprende ta pacia proga pasilepinti sio miesto pirties malonumais.

Jono zmona maudytis nepanoro. Ji nusprende palaukti pirtyje, kol vyras nusipraus bei pasikaitins garineje.

Garineje Jonas kaitinosi dviese su kitu vyru. Jie abu draugiskai snekuciavosi. Po kiek laiko Jonas, nors vis tebesedejo atsiremes garineje, pirties draugo kalbinamas nebeatsake.

Kilo negeras itarimas, ir pirties draugas i garine pasikviete pirtininka. Iskviestas atvyko ir policijos pareigunas. Paaiskejo, kad senolis Jonas nebegyvas.

Pareigunas kuna atidave ne artimiesiems

Jono zmona istiko sokas suzinojus, jog vyro nebera. Moteris tarsi prarado zada, tesugebejo paskambinti giminaiciams ir pranesti, kas nutiko.

„Mete darbus, issiruoseme i Seduva. Prie sio miesto pirties prasilenkeme su jau isvaziuojanciu, is pirmo zvilgsnio, greitosios pagalbos automobiliu. Tik veliau suzinojome, kad siuo automobiliu ne greitoji medicinos pagalba, bet laidojimo paslaugas teikianti Siauliu bendrove “Kelioniu pasaulis“ dar silta mirusiojo kuna issiveze“, — “Siauliu krastui“ pasakojo Jono Laivio artimieji.

Velionio giminaiciai sako buve pribloksti: policijos pareigunas is Siauliu iskviete laidojimo tarnyba ir jai atidave kuna bei mirusiojo pasa, nors cia pat, pirtyje, buvo senolio zmona, nors Radviliskio rajone, gretimame miestelyje, gyvena jo giminaiciai.

„Itareme: policijos pareigunas veikia isvien su “berniukais“, kurie, isiregistrave laidojimo paslaugas teikiancia bendrove, is artimuju panoses “vagia“ mirusiuosius, kad veliau uz tokias vadinamasias paslaugas gautu pinigu“, — piktinosi Jono Laivio artimieji, tadien pasiryze zutbut susigrazinti be giminaiciu zinios i Siaulius gabenama senolio kuna.

Derybos del „ispirkos“

Jono Laivio giminaiciai teigia, kad mirusiojo kuno gabenima i Siaulius „palaimines“ policijos pareigunas ne is karto sutiko padeti ji susigrazinti.

Pareigunui uzkliuvo tai, jog artimieji dar neturi mirties liudijimo — vien del to jie esa negali pasiimti kuno. („Tai kodel be sio dokumento kunas buvo atiduotas “berniukams?“, — piktinosi “Siauliu krastui“ apie incidenta pasakoje Jono Laivio giminaiciai).

Pagaliau, giminaiciu spaudziamas, pareigunas nusileido: paskambino ir „Kelioniu pasaulio“ darbuotojo paprase mirusiji sugrazinti.

Bendroves atstovas Jono Laivio giminaiciams telefonu esa pasakes, jog tai kainuos. „Kiek?“, — paklause sie. “150 litu“, — atsakes zmogus, kuris be artimuju sutikimo issiveze senolio kuna.

Giminaiciai sutiko sumoketi tiek pinigu,„Kelioniu pasaulio“ atstovas pazadejo mirusiojo kuna atvezti i Baisogala.

Taciau Baisogaloje is automobilio „Ambulanca“ islipes vyras pareiske, kad jam isakyta mirusiojo paso artimiesiems neatiduoti, jei jie nesumokes 280 litu — kelione i Baisogala buvusi ilgesne nei kelione i Seduva.

„Slogu prisiminti: viename kambaryje guli mires senelis, ji reikia rengti ir sarvoti, o gretimame vyksta derybos del jo ispirkos“, — apie tai, ka teko patirti laidotuviu isvakarese, pasakojo Jono Laivio artimieji.

Senolio giminaiciai bendroves atstova patikino nemokesiantys daugiau, nei sutarta. Jei netenkinanti tokia suma — kviesis policija ir aiskinsis, kodel apskritai mirusiojo kunas buvo isveztas, nors salia sedejo senolio zmona, smurto zymiu ant kuno nebuvo, ir artimieji skrodimo neprase.

„Kelioniu pasaulio“ pasiuntinys sutiko priimti 150 litu mokesti. Vyras nepateike jokio dokumento, patvirtinancio, kad pinigus pasieme.

„Tebesame isitikine, kad musu senelio kunas buvo pagrobtas, ir ji mes buvome priversti issipirkti“, — sake Jono Laivio artimieji. Jie itaria, kad tokiais budais, bendraudama su policijos pareigunais, laidojimo paslaugas teikianti bendrove vysto savo versla: jei ji mirusiojo kuna butu nuvezusi i Siaulius, tiketina, kad artimieji is sios bendroves butu pirkusi karsta, drabuzius, kitus laidojimo reikmenis.

Kaltuju nera?

Siauliuose veikiancios uzdarosios akcines bendroves direktorius Ernestas Pilka „Siauliu krastui“ paneige grobes mirusiojo kuna, o veliau uz ji reikalaves ispirkos.

E. Pilka paaiskino, kad bendrove yra sudariusi sutarti su Radviliskio rajono savivaldybe del mirusiuju pervezimo.

Del butinumo nuvezti mirusiojo Jono Laivio kuna i Siaulius ekspertizei pranesima bendrove gavusi is policijos pareiguno. Kai kunas jau buvo paimtas ir masina buvo pakeliui i Siaulius, paskambine mirusiojo artimieji ir pareikalave sugrazinti kuna. Veliau ir policijos pareigunas paprases to paties. Kunas buvo sugrazintas — nuveztas i Baisogala, kaip to ir norejo artimieji.

Bendroves vadovas teigia pasielges teisingai, is artimuju paemes 150 litu mokesti — kelione is Siauliu i Seduva, atgal, vel i Baisogala is tiesu kainavo daugiau.

E. Pilka neige, kad is mirusiojo artimuju buvo prasoma sumoketi 280 litu. „Jei jie sako, kad kuna pagrobiau, tai gali pasakyti ir tai, jog prasiau moketi daugiau“, — “Siauliu krastui“ sake laidojimo paslaugas teikiancios bendroves vadovas.

Pasak E. Pilkos, bendrovei uz mirusiojo pervezima Radviliskio savivaldybe butu sumokejusi 130 litu.

Radviliskio policijos komisariato atsakingi darbuotojai „Siauliu krasta“ uztikrino, kad “Kelioniu pasaulio“ atstova iskvietes pareigunas sioje istorijoje savo pareiga atliko tinkamai. Esa kai zmogus mirsta ne medicinos istaigoje, ir policijos pareigunas isitikina, jog smurto zymiu nera, jis turi iskviesti mirusiuju pervezimo paslaugas teikiancia tarnyba, israsyti siuntima skrodimui. Taip ir buve padaryta. O kai artimieji paprase kuna sugrazinti, policijos pareigunas tarpininkavo, kad butu sugrazintas. Artimieji veliau del to pareigunui net padekoje.

„Nors ir itareme pareiguna veikiant isvien su laidojimo paslaugas teikiancia bendrove, jam padekojome uz tarpininkavima sugrazinti kuna. Antraip kunas nuo penktadienio morge butu gulejes visa savaitgali“, — “Siauliu krastui“ sake Jono Laivio artimieji, vis dar negalintys atsikratyti blogu itarimu del to, ka teko patirti mirus visos seimos gerbiamam senoliui.

Jonas Laivys Julijona vede budamas garbaus amziaus, ir abu tikejosi, saugodami vienas kita, laimingai nugyventi gyvenimo rudeni. 

PORA: Senoliai Laiviai buvo laimingi dviese, ir vienas  nemane, kad juos isskirs pirtis.

************************************************************************************************

Dienrastis “Klaipeda”, 2008.01.04, 07:36, Daiva Janauskaite

Isgerti – uz laidojimo pasalpa

 Klaipedos Teismo ekspertiziu centre vel nebetelpa mirusieji. Artimuju laidojimui gautas pasalpas pragere klaipedieciai menesius nepasirupina velioniais, raso  „Klaipeda“.

Mirusiuju laidoti neskuba

Vakar Teismo medicinos ekspertiziu centro Klaipedos skyriuje gulejo devyniolikos velioniu kunai.

Saldoma patalpa, kuri pritaikyta laikyti lavonus, talpina tik penkiu zmoniu kunus. Visi kiti buvo laikomi koridoriuje.

Daugelis mirusiuju cia guli ne maziau nei menesi, tad pastate tvyrojo salsvas yrancio kuno tvaikas.

Tik sesi is ilga laika nepalaidotu velioniu kol kas neatpazinti. Visu kitu mirusiuju asmenybes nustatytos.

Isgerti – uz laidojimo pasalpa

Ne vienas ju turi ir artimuosius. Taciau sie neskuba ju laidoti. Nuo praejusiu metu lapkricio 7 dienos Klaipedos ekspertiniame skyriuje laikomas 28 metu Valerijaus Andrejevo kunas, nuo lapkricio 10-osios – 45-eriu Valerijaus Makarovo, nuo lapkricio 27-osios – sesiasdesimtmecio Aleksejaus Malintino kunai, taip pat lapkricio pabaigoje mires 68-eriu Nikolajus Urbanskis.

Vis dar nepalaidoti gruodi mire 58 metu Jurijus Denisovas, 35-eriu Sergejus Kravecas, 57-eriu Valentinas Cichanovicius, septyniasdesimtmetis Naumas Fileris.

Siomis dienomis laukiama atvykstant nuzudyto somaliecio giminaiciu bei is laivo iskritusio lenku jureivio artimuju.

Teismo medicinos ekspertai jau pavargo rasyti rastus policijai ir kitoms institucijoms, ragindami kuo greiciau spresti, ar galima siuos mirusiuosius palaidoti.

Skuba gauti pasalpas

Ne vienas isvardintu velioniu turejo seimas. Ne vieno giminaiciai apsilanke skyriuje ir, gave mirties liudijima, suskubo gauti valstybes pasalpa laidojimui.

Iki Naujuju metu ji sieke 750 litu. Siemet si pasalpa padidinta iki 780 litu.

Pareigunu teigimu, kai artimieji patys iskasa kapo duobe, velioni aprengia namie turetais, o ne ritualiniu paslaugu imoneje pirktais rubais, pasalpos pinigu ne tik uztenka palaidoti mirusiji, bet dar ir lieka.

Taciau ekspertai bei policininkai tikina, kad dazniausiai uz pasalpas asocialus artimieji perka alkoholi ir apskritai nesirupina laidotuvemis.

Nelaidoja savo vyro

J.Janonio gatveje gyvena N.Urbanskio nasle Albina. Juodu su vyru drauge nugyveno 45 metus. Jis visa gyvenima tarnavo sovietineje kariuomeneje, ji dirbo milicijoje.

Nasle tikino gerai sutarusi su sutuoktiniu ir jo netekti sunkiai isgyvenusi.

Nuo sunkios sirdies ligos vyras mire dar lapkricio 28-aja.

Kita diena A.Urbanskaja pasirupino gauti vyro mirties liudijima bei pasalpa. Taciau moteris teige ne nenutuokianti, kaip palaidoti sutuoktini, nes 300 litu esa kazkas is artimuju pavoge. O ir likusiu 450 ji jau nebeturinti. Moteris guodesi badaujanti.

Nezinia, kodel apie tevo mirti ji iki siol nepranese Kaliningrado srityje gyvenanciai dukrai.

Antroji jos dukra, gyvenanti tame paciame bute, nesirupina tevo laidotuvemis. Motina sake su ja nesugyvenanti.

Kunas guli kostiumuotas

A.Urbanskaja vakar svarste – galbut sausio 10 diena gavusi pensija galesianti pradeti zygius del laidotuviu. Ji tikino, kad Rusijos Federacijos konsulatas ja zadejo paremti, taciau reikesia dokumentus isversti i rusu kalba, o tai busiancios papildomos islaidos.

Senyva moteris tikino neturinti artimu zmoniu, galinciu jai paskolinti pinigu laidotuvems.

Ilgoko pokalbio pabaigoje nasle gudriai paklause, ar negaletu jos velionio vyro palaidoti valstybe.

Kol nasle svarsto, kur ir kada gaus dar pinigu vyro laidotuvems, velionio N.Urbanskio kunas, apvilktas nauju kostiumu, gerokai suiro. Ekspertai neslepe, kad raumenys pradejo atsiskirti nuo kaulu ir netrukus gali buti sunku kuna perkelti i karsta.

Atsisako laidoti saviskius

Antrojo policijos komisariato tyreja Lina Cimukaite pasakojo, kad ekspertai neturi teises neduoti mirties liudijimo artimiesiems.

Buta atveju, kai pareigunai ispejo medikus tokiu dokumentu degradavusiems artimiesiems neisduoti, kad sie nepasielgtu kaip A.Urbanskaja. Tokie artimieji daznai tikina, kad dokumentus ir pinigus is ju pavoge vagys arba ateme plesikai.

Pastaruoju metu padaugejo atveju, kai artimiausi mirusiuju giminaiciai rastu atsisako valstybes pasalpos ir praso velionius palaidoti valstybes lesomis. Tada laidojimo imasi ritualines paslaugas teikiancios bendroves, laimejusios konkursa laidoti mirusiuosius valstybes lesomis.

Ekspertai piktinasi teisesaugos organu biurokratiniais darbo metodais, kai menesi ir ilgiau neleidziama palaidoti neatpazintus velionius. Pasikeitus istatymams bei atsiradus galimybei ilgai laikyti visu mirusiu zmoniu audiniu pavyzdzius DNR tyrimui, neliko reikalo lavonus saugoti ilgiau nei keturias dienas. Taciau nereta karta mirusiuosius laidoti neleidzia prokurorai motyvuodami tai vis dar nesibaigusiu asmenybes nustatymo tyrimu.

   

 


Lietuvos ritualinių paslaugų

asociacija


Rūtų g. 65, Alytus, LT-62119

Įm.k.: 123944789

AB "Citadelė" bankas Vilniaus filialas

A/s LT327290000000606861


LRPA Valdybos pirmininkas

Raimundas Pocius, +370 676 35700


LRPA Veiklos organizatorė

Dovilė Aurylaitė, +370 605 65777

lrpa.asociacija@gmail.com


LRPA Valdybos nariai:

Romanas Klingeris, +370 612 17878

Juozas Treigys, +370 699 60276

Mindaugas Kubilius, +370 615 90347

Sigitas Mickus, +370 698 75868


Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija © 2012 Visos teisės saugomos.